Mūsų rūpestis ir pareiga, kad visos Jūsų teisės būtų apsaugotos ir realizuotos iki smulkmenų.

LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų apžvalga.

  • 2017-12-02

    Prieš patvirtinant Seimui naująją viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakciją, buvo daug kalbama apie tai, kad šis naujas įstatymas užtikrins daugiau skaidrumo veiešuosiuose pirkimuose. Ar tikrai taip įvyko?

    Pagal naujo VPĮ 44 str. 11 dalį, tiekėjai nebedalyvauja, kai susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis (CVP IS) pateiktais pasiūlymais, jų nagrinėjimu, vertinimu, palyginimu, atitinkamai, nebeturi teisės ir gauti su tuo susijusios informacijos, išskyrus, kiek tai numato pats įstatymas. Absoliuti dauguma pirkimų šiuo metu atliekama elektorninėmis priemonėmis (CVP IS).

    Įstatymas numato dvi galimybes susipažinti su tam tikra informacija:

1)    VPĮ 58 str. 2 dalis - gavęs informaciją apie laimėtoją, dalyvis gali pateikti raštišką pranešimą perkančiajai organizacijai (PO) pateikti tam tikrą informaciją, tačiau tik apie laimėjūsį pasiūlymą.

    PO gavusi dalyvio raštišką prašymą (teikiama per CVP IS), per 15 dienų nuo prašymo gavimo (ne nuo išsiuntimo) pateikia dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas tokią informaciją – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminarios sutarties šalių (t.y. visų, su kuriais buvo sudaryta preliminari sutartis) pavadinimus; informaciją apie derybų (jei pirkimas buvo vykdomas derybų būdu) eigą ir pažangą.[1]*

2)    VPĮ 20 str. 4 dalis - tiekėjas gali prašyti PO susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.1*

    Yra vienas BET – atskleista bus tik ta informacija, kuri nėra konfidenciali, tai čia vėl ta pati dainelė – jei tiekėjas nenurodė, kad kažkuri dalis yra konfidenciali – bus galima susipažinti ir gauti informaciją, jei nurodė – mes jos nematysime.

    Turėta daug vilčių, kad pagaliau naujasis VPĮ išspręs amžiną ginčą – ar prekės gamintojo ir modelio pavadinimas yra konfidenciali informacija ar ne? Deja, to neįvyko.

VPĮ 20 str. 2 dalis nustato, kas negali būti laikoma konfidencialia informacija:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) informacija apie tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

   Taigi, kaip ir anksčiau, liko nemažai apibrėžtumo – kas gali, o kas negali būti laikoma konfidencialia informacija viešiajame pirkime. VPT ėmėsi iniciatyvos ir išleido konsultaciją šiuo klausimu, tačiau pažymėtina, jog nei VPĮ nei kitas teisės aktas nesuteikia teisės VPT aiškinti VPĮ nuostatų ir kurti naujų taisyklių – tokių, kokių VPĮ nenumato. O savo konsultacijoje VPT būtent tą ir daro. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios konsultacijos  neturi teisinės galios, jos nėra privalomos nei perkančiosioms organizacijoms, nei tiekėjams, todėl tiekėjai ir toliau turi teisę pasitelkti kūrybišką teisininką ir pagrįsti savo pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumą. Kartu belieka laukti naujausios teismų praktikos, kuri arba patvirtins, arba paneigs VPT išdėstytus išaiškinimus.

    VPĮ 33 str. 2 d. nustato, kad skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį  skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo. Čia ir vėlgi galioja konfidencialumo principas – negali būti paskelbta jokia tiekėjo konfidenciali informacija.

    Taigi, skaidrumo tikrai nepadaugėjo, o greičiausiai jo net ir sumažėjo – tiekėjai nebegaus informacijos apie pirkime dalyvaujančius kitus dalyvius (pasiūlymų eilė nebesudaroma ir ji neskelbiama), taip pat apie jų pasiūlytas kainas, taigi, gerokai sumažėja konkurencinės rinkos analizės galimybės.

    Rekomenduotina sistemiškai teikti prašymus susipažinti su laimėtojo pateiktomis kainomis, atitikimu kvalifikacijai, su informacija apie laimėtojo pašalinimo pagrindų buvimą/nebuvimą, apie laimėtojo pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi. Vienok, apribojimas dėl asmens duomenų apsaugos praktiškai užkerta kelią gauti informaciją apie pasitelkiamus fizinius asmenis.

    Naujausia atsakymų į tokius prašymus teikimo praktika rodo, jog tiekėjai sėkmingai naudojasi konfidencialios informacijos apsaugos institutu, o perkančiosios organizacijos nėra linkę atskeisti net ir tos informacijos, kuri pagal VPT konsultacijas neturėtų būti laikoma konfidencialia.

Adv. Monika Misiūnienė

2017 11 14

Vilnius



[1] *PASTABA: akivaizdu, kad terminas pretenzijai teikti jau bus praleistas, nes dabar jis yra 10 dienų tarptautiniams pirkimams ir 5 darbo dienos supaprastintiems pirkimams. O tam, kad būtų galima ginčyti kažkokį PO sprendimą, būtina pateikti pretenziją. Išimtis yra nustatyta dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu – dėl šių klausimų galima kreiptis tiesiai į teismą be išankstinio pretenzijos teikimo. Darytina išvada, kad pagal dabartinį įstatymą perkančiajai organizacijai pretenzijas galima teikti tik dėl procedūrinių, o ne dėl turinio vertinimo pažeidimų.




Dar 50 asmenų, nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel” nemokumo pareiškimai pasiekė teismą

  • 2017-10-25

2017 m. spalio 23 d.Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti 2 pareiškimai, pareikšti atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ūkio ministerijos (toliau – Atsakovė), dėl turtinės žalos atlyginimo dar 50 pareiškėjų, nukentėjusių dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ nemokumo.

Pareiškimai grindžiami tuo, jog Pareiškėjai nukentėjo nuo UAB „Freshtravel“ veiklos, tai yra, buvo surinkti pinigai už turistines keliones, tačiau nebuvo suteikta nei turistinės kelionės paslauga, nei grąžinti Pareiškėjams sumokėti pinigai. Taigi Pareiškėjai nukentėjo dėl Lietuvos valstybės veiksmų netinkamai perkeliant į nacionalinę teisę1990 m. birželio 13 d.Europos Tarybos Direktyvą Nr. 90/314/EEB (toliau – Direktyva).

Kadangi labai priartėjo senaties terminas (3 metų senaties terminas sueina2017-11-13), keliautojai nukentėję nuo UAB “Freshtravel” veiklos turėtų skubėti pateikti savo reikalavimus, nes priešingu atveju žalos atlyginimo iš valstybės nebebus įmanoma prisiteisti dėl praleisto senaties termino.

Šiai dienai iš 822 nukentėjusiųjų nuo UAB “Freshtravel” veiklos, vien per mūsų kontorą savo reikalavimus yra pareiškę ir apgynę beveik 350 keliautojų. Nors ne visi teismo procesai yra pasibaigę, tačiau iš pasibaigusių teismo procesų visi nukentėjusiųjų reikalavimai dėl sumokėtų pinigų grąžinimo yra patenkinti.

Nepaisant pakankamai įspūdingo skaičiaus savo interesus jau apgynusių keliautojų dar apytikriai pusė nukentėjusiųjų savo reikalavimų nėra pareiškę ir tai padaryti vis dar gali. Mūsų kontoroje naują nukentėjusiųjų grupę planuojama burti ir pateikti teismui iki2017-11-06.




Dar 33 pareiškėjai, nukentėję nuo kelionių organizatorių UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ nemokumo, sulaukė teigiamo teismo sprendimo!

  • 2017-09-24

2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėja Jolanta Malijauskienė) priėmė sprendimą, kuriuo tenkino 33 (iš 34) pareiškėjų , nukentėjusiųjų nuo kelionių organizatorių UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ nemokumo, pareiškimą Lietuvos valstybei, dėl patirtos turtinės žalos priteisimo. Žalos atlyginimas priteistas dėl to, jog nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos Direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – Direktyva) garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju.

Teismas konstatavo, kad byloje susidarė situacija, jog kelionių organizatoriai tapo nemokūs, jų organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų (draudimo išmoką bei keli pareiškėjai kelionių organizatorių išmokėtas sumas), kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodė, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Taigi, Valstybė narė, šiuo atveju, neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, todėl, teismo nuomone, buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį Valstybei kyla atsakomybė.

Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką iš esmės identiškose bylose.

Taigi, Teismas konstatavo, jog Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą.

Taip pat, Teismas iš Lietuvos valstybės priteisė Pareiškėjams 5 proc. metines procesines palūkanas bei dalį (50%) bylinėjimosi išlaidų.

Romualdas Pliavga




KVIEČIAME Į SUSITKIMĄ KLIENTUS, KURIE YRA ATSTOVAUJAMI ADMINISTRACNIĖSE BYLOSE PRIEŠ VALSTYBĘ (nukentėjusiems nuo UAB FRESHTRAVEL, UAB GO PLANET TRAVEL, UAB VOYAGE VOYAGE veiklos)

  • 2017-06-23

Klientus, kurie yra atstovaujami administracinėse bylose dėl žalos priteisimo iš valstybės, dėl netinkamo Europos Bendrijos direktyvos perkėlimo į Leituvos teisę, kviečiame į susitikimą, kuris vyks 2017-07-03 18:00 val., adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius (Vilniaus miesto savivaldybė) didžiojoje vilniaus miesto savivaldybės tarybos salėje.

Kadangi jau yra pasibaigusios kelios bylos apeliacinės instancijos teismuose, ir prasidėjo priteistų pinigų išmokėjimo procesas, manome yra tikslinga susitikti ir aptarti tolesnius veiksmus dėl priteistų pinigų išieškojimo procedūrų.




Mūsų partneriai

Edgaras Schartner

Rankestr. 8
10789 Berlin
Deutschland

Office: +49 (0)30 832 18 80 20
Mobile: +49 (0)170 216 11 29
email: schartner@rae-broda.de
http://www.rae-broda.de/en/professionals/edgaras-schartner

Melis Ersöz

Adress - Zeytinlik Mahallesi, Ray Sokak No:7/16 34140 Bakırköy – İstanbul

Fax: +90-212-6604990

Office: +90-212-6604900
Mobile: +90-532-7425180

email: ersoz@ersoz-legal.com
http://www.ersoz-legal.com/Default.aspx



© Justas Vilys - advokatų kontora