NOTARINIAMS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO SANDORIAMS EGZISTUOJA PROTINGA IR EKONOMIŠKA ALTERNATYVA

Nuo 2015-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies pakeitimui, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimo sandoriams taikomas reikalavimas tvirtinti sutartį notarine forma. Tai yra jei Jūs perkate/parduodate ne mažiau kaip 25% uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų kaina yra ne mažiau kaip 14 500 eurų, Jūsų sandorį turės tvirtinti notaras. Notarinio atlyginimo dydis – 0.004% nuo sandorio vertės bet ne daugiau kaip 5792.40 Eur.

Kadangi notarinio atlyginimo dydis yra tikrai nemenkas, įmonės renkasi alternatyvą, tai yra vertybinių popierių apskaitą patiki vesti finansų maklerių įmonėms, kurios turi teisę registruoti vertybinių popierių perleidimą pagal paprastos formos rašytines sutartis, tai yra išvengiama didelių kaštų tvirtinant akcijų perleidimo sutartis.

Finansų maklerio įmonės vertybinių popierių apskaitos paslaugas teikia mokama, todėl atlikę šių paslaugų rinkos apžvalgą galime konstatuoti, kad šiai dienai palankiausias sąlygas vertybinių popierių apskaitai siūlo finansų maklerių įmonė UAB FMI “Kapitalo srautai” (internetinis tinklapis  – www.kapitalosrautai.lt )

Šios įmonės taikomi įkainiai – fiksuotas vertybinių popierių apskaitos mokestis per mėnesį – 30 eurų, o už konkretų vertybinių popierių perleidimo sandorio įregistravimą jokių papildomų mokesčių mokėti nebereikia. Pasitelkus nesudėtingą matematikos veiksmą galime suskaičiuoti, kad jei įmonės akcininkai per metus sudaro vertybinių popierių sandorių, kurių vertė ne mažiau kaip 90 000 eurų per metus, vertybinių popierių apskaitos vedimas finansų maklerio įmonėje sutaupo ženklias pinigų sumas.

• Naujienos

Laimėtas procesas! Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbdavio naudai

Giedrė Čitavičiūtė

Įprasta, kad išnagrinėjus individualų darbo ginčą priimamas sprendimas darbuotojo naudai. Remiantis darbo ginčų komisijų 2015 metų apžvalga iš beveik 4000 priimtų nagrinėti prašymų netenkinti tik 788, o 2683 atvejais prašymas tenkinamas visiškai arba bent iš dalies. Sudaryta taikos sutartis 578 atvejais. Svarbiausia, kad 96,1 % visų ieškovų darbo ginčuose yra būtent darbuotojai. Apibendrinus statistiką galima teigti, kad keturi penktadaliai visų sprendimų ieškovo naudai arba bent jau iš dalies atsižvelgus į jo reikalavimus. Tokia statistika verčia sunerimti darbdavius, nejaugi darbuotojas visada teisus ir laimėti bylą darbo ginčų komisijoje darbdaviai beveik neturi šansų?

Mūsų kontoros praktika paneigia šią taisyklę – dėka mūsų teikiamų profesionalių, aukštos kokybės teisinių paslaugų galime padėti darbdaviui tinkamai apginti jo teisėtus interesus. Neseniai į mus kreipėsi įmonė, kurios darbuotojas nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva ir pareiškė reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Tai pati populiariausia ginčų rūšis – net 89,57 % visų pareiškimų pateikiama būtent dėl darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisija, atsižvelgusi į mūsų suformuotą poziciją, konstatavo, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir jį atmetė. Taip pat buvo konstatuota, kad susitarimai dėl darbo užmokesčio, mokamo ne pagal darbo sutartyje sulygtas sąlygas yra neteisėti. Kadangi iš neteisėtų susitarimų negali atsirasti teisės dėl to darbuotojo reikalavimas dėl užmokesčio už papildomus darbus, darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažintas nepagrįstu.

Taigi kontorai pavyko laimėti bylą nepaisant darbdaviams itin nepalankios statistikos ir apsaugoti kliento interesus teikiant kvalifikuotas ir profesionalias teisines paslaugas.

Įdomumo dėlei pateikiame statistikos duomenis pagal darbo ginčų komisijos veiklos apžvalgą už 2015 metus:

• Naujienos

DAR DVIEJOSE TURISTŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO KELIONIŲ ORGANIZATORIAUS UAB „FRESHTRAVEL“ NEMOKUMO, BYLOSE PRIŠ VALSTYBĘ PASIEKTA PERGALĖ!

Jolita Juškaitė

Lietuvos Respublikos teismai ryžtingai apgynė piliečių, nukentėjusių nuo nesąžiningų arba nesėkmingų kelionių organizatorių veiklos, interesus. Ne taip dažnai galima nuoširdžiai pasidžiaugti teisingumo triumfu ypač pasiekiamu piliečių prieš savo valstybę, tačiau šis atvejis kaip tik įrodo, kad Lietuva jau tvirtai žengia brandžios demokratinės valstybės keliu ir Lietuvos piliečiams užtikrinta teisė įrodyti savo teisingumą teismuose, bei prisiteisti žalos atlyginimą, net jei kaltininkas Valstybė (Lietuvos Respublika).

2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (gerbiama teisėja Irena Paulauskienė) priėmė du sprendimus dviejose administracinėse bylose, kuriais tenkino 24 ir 10 Pareiškėjų, nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ nemokumo, pareiškimus Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl to, jog nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – Direktyva) garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju. Viso keliautojams iš valstybės priteista 18 533, 63 eurų žalos atlyginimo, ir teisinio atstovavimo išlaidos.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tai jau antras ir trečias teismo sprendimai Lietuvos istorijoje, kai žala priteisiama iš valstybės dėl netinkamo kelionių organizatorių veiklos reguliavimo ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo. Pirmas teismo sprendimas, kurio buvo “pralužti ledai”, buvo priimtas 2016-03-03 (gerbiama teisėja Ina Kirkutienė). Pirmuoju teismo sprendimu buvo priteista žala iš valstybės keliautojams, nukentėjusiems nuo UAB Go planet travel veiklos. Taigi šių dviejų kvalifikuotų teisiėjų sprendimais yra suformuotas tvirtas precedentas, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiai gali jaustis saugūs ir jaustis ginami, nes kelionių organizatoriaus nemokumo atveju jiems laiduojama teisė į patirtų nuostolių atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog „nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatorė tapo nemoki, jos organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Taigi, valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pažymėjo, jog „Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos pozicija, kad visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškėjams reiškiant reikalavimus bankroto byloje, yra nepagrįsta. Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už Direktyvos neįgyvendinimą (žr. Teisingumo Teismo sprendimus Andrea Francovich ir Brasserie bylose). Šiuo atveju akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Šiuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą įmokėtų lėšų kompensavimą ir repatriaciją kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat, kad šia garantija siekiama apsaugoti vartotoją nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių. Remdamasis šiais samprotavimais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas negali būti kliūtis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotoją pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktą). Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų“.

Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Tačiau teismas nepriteisė Pareiškėjams neturtinės žalos motyvuodamas tuo, jog „CK 6.754 straipsnio 5 dalis taikytina įvykusios kelionės atveju. Nagrinėjamu atveju kelionė apskritai neįvyko. Be to, kaip matyti, pareiškėjų neigiami išgyvenimai iš esmės yra susiję su kelionių organizatoriaus įsipareigojimų, numatytų kelionių sutartyse, neįvykdymu, o ne su valstybės institucijų galimai neteisėtais veiksmais. Taigi, nesant nustatytų neteisėtų valstybės institucijų (jos pareigūnų) veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą“.     

Taip pat Teismas iš Lietuvos valstybės priteisė Pareiškėjams 5 proc. metines procesines palūkanas bei dalį bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šiose bylose nukentėjusiuosius sėkmingai atstovavo Advokatas Justas Vilys ir šiai dienai jau yra rengiamas papildomas ieškinys, kuriuo bus prašoma priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kviečiame tuos, kas der nesuskubo apginti savo teisių, kreitis į advokato Justo Vilio kontorą ir prisijungti prie ruošiamo pareiškimo valstybei dėl žalos atlyginimo, priename, kad senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra 3 metai, tad laiko nėra labai daug.

Norinčius prisijungti prie pareiškimo prašome kreiptis į:                                                                                                                        advokato padėjėją Jolitą Juškaitę el.p.jolita.juskaite@vilys.lt, tel. Nr. 865954250.

• Naujienos

BENDRA INFORMACIJA ASMENIMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO KELIONIŲ ORGANIZATORIŲ UAB „VOYAGE-VOYAGE“, UAB „GO PLANET TRAVEL“ AR UAB „FRESHTRAVEL“ NEMOKUMO IR NORINTIEMS PRISIJUNGTI PRIE NAUJAI RENKAMŲ PAREIŠKĖJŲ GRUPIŲ

Asmenims, norintys prisijungti prie naujai renkamų grupių pareiškimams pateikti, el.paštu info@vilys.lt reikia atsiųsti šiuos dokumentus:

1. Kelionės sutartis su kelionių organizatoriumi
2. Mokėjimo už kelionę įrodymai (banko išrašai (nereikia eiti į banką, užtenka prisijungti prie el. bankininkystės), pinigų perdavimo-priėmimo kvitai (nereikia eiti į banką, užtenka prisijungti prie el. bankininkystės)
3. Dokumentai, patvirtinantys, jog esate gavę draudimo išmoką ar kelionių
   agentūra grąžino Jums pinigus už nepavykusią kelionę
4. Prašymas turizmo departamentui dėl kompensavimo procedūros inicijavimo
   (jeigu tokį rašėte)
5. Gyvenamosios vietos adresas, tel. Nr.
6. Nepilnamečių asmenų gimimo liudijimai arba santuokos liudijimai, jeigu keitėsi pavardė po kelionės sutarties sudarymo
7. UŽPILDYTI PRISEGAMĄ LENTELĘ

Taip pat sumokėti atstovavimo mokestį:          

100 EUR kiekvienam turėjusiam vykti į kelionę asmeniui, nes kiekvienas asmuo bus įtrauktas į bylą kaip pareiškėjas (net ir nepilnamečiai vaikai).

Kai surinksime pakankamą asmenų grupę, gausime iš Jūsų aukščiau nurodytus dokumentus, atsiųsime pasirašyti atstovavimo sutartis ir nurodysime atstovavimo mokesčio rekvizitus.

Prašome viską atsiųsti vienu kartu viename faile.

Kilus klausimams, kreiptis į advokato padėjėją Jolitą Juškaitę el.p. jolita.juskaite@vilys.lt, tel. Nr. 865954250.

lentelė:

• Naujienos