Nuo neteisėto atleidimo apginta dar viena nukentėjusi darbuotoja.

Imituojant struktūrinius pakeitimus neteisėtai atleista darbuotoja apginta nuo darbdavio savivalės – godumas atleidžiant darbuotoją įmonei vietoj 4 kainavo 14 vidutinių darbo užmokesčių.

Pakankamai dažna situacija, kai darbdaviui nusprendus mažinti darbuotojų skaičių, darbuotojui pasiūloma nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu nesilaikant įspėjimo termino ir sumokant simbolinę išeitinę kompensaciją arba būti tiesiog atleistam. Darbdaviui užimant dominuojančią padėtį darbo teisiniuose santykiuose yra lengva manipuliuoti teise duoti valdingus nurodymus, reikalauti nebūdingų arba neįmanomų užduočių iš darbuotojo ir už jų nevykdymą skirti drausmines nuobaudas, o galiausiai nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Tokiais atvejais darbuotojas yra labai keblioje padėtyje, nes darbdavys turėdamas teisę organizuoti darbą, gali nustatyti tokias sąlygas, kurių reikia drausminei atsakomybei kilti.

Į mus pagalbos kreipėsi darbuotoja, kuri po 2 metų nepriekaištingo darbo įmonėje, gavo pranešimą apie struktūrinius įmonės pertvarkymus ir naikinamą jos etatą, siūlant jai nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu po dviejų dienų, išmokant dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes buvo nemaloniai nustebinta tiek dėl paties gresiančio atleidimo tiek ir dėl jai siūlomų sąlygų – jai nebuvo duotas terminas naujo darbo paieškoms ir pasiūlyta išeitinė kompensacija buvo dvigubai mažesnė nei priklausė pagal įstatymą.  Pagal tuometinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. 2 d., 130 str. 1 d., 2017 m. kovo mėn. redakcija) Ieškovė turėjo teisę į keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdavys užblokavo darbuotojos prisijungimus prie darbinio elektroninio pašto bei vidinės įmonės darbų sistemos, taip pat pareikalavo per mažiau nei pora valandų grąžinti darbo priemones, pateikti atliktų darbų ataskaitą. Neturėdama galimybės prisijungti prie pagrindinių duomenų sistemų darbuotoja negalėjo pateikti ataskaitos apie einamus darbus, o grąžinti darbo priemones ji neturėjo net teorinių galimybių, nes ji visada dirbo nuotoliniu būdu ir gyveno kitame mieste. Be kita ko, darbdavys visus šiuos nurodymus davė jos atostogų metu ir į asmeninį elektroninį paštą. Darbuotojai už šių nurodymų nevykdymą buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, o vėliau ir atleidimas iš darbo.

Darbdavio atstovai teisme agresyviai gynė savo poziciją, kad darbuotojai paskirtos drausminės nuobaudos už realius darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 1 d. 1 p., 236 str., 2017 m. kovo mėn. redakcija) ir stengėsi įrodyti mūsų klientės kaltę. Atkaklumo ir teisinių argumentų tinkamumo dėka pavyko apginti klientės interesus – ieškinys buvo patenkintas visiškai,  priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos Teismas palaikė mūsų argumentus, jog Ieškovei priteistina kompensacija atliktų prevencinę funkciją darbdaviams, kurie piktnaudžiaudami savo teise atleisti darbuotojus, pažeidinėja įstatymuose nustatytą atleidimo tvarką. Kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik metus, o visas bylinėjimosi laikotarpis Ieškovei buvo skaičiuojamas kaip priverstinė pravaikšta, bendra patenkintų Ieškovės reikalavimų suma viršijo 24 000 Eur.

Džiaugiamės galėję apginti teisėtus darbuotojos interesus!!

• Naujienos

Sėkmingas asmens atstovavimas Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos.

Gabrielė Mockaitytė

2018 m. sausio 17 d. apeliacinės instancijos teisme advokatas Justas Vilys atstovavo asmenį kaltinamą piniginių lėšų kontrabanda (LR BK 199 str.). Prokuratūros reikalavimu asmuo turėjo būti nuteistas, nes per Lietuvos – Rusijos sieną gabeno ir muitinės kontrolei nepateikė daugiau nei 20 000 eurų piniginių lėšų. 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas, nuodugniai išnagrinėjęs bylą, priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kuria visiškai išteisino atstovaujamą asmenį.

Baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama todėl, jog atstovaujamasis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., o būtent, buvo kaltinamas tuo, jog iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, nepateikęs muitinės kontrolei, rankinėje gabeno 20 000 Eur grynaisiais, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Pažymėtina, jog grynųjų pinigų įvežimo tvarka į Lietuvos Respublikos teritoriją numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamente (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 1B-373, kuriuo patvirtintos „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“ ir 2012 m. spalio 9 d.  įsakyme Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija.

Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.

Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento nuostatomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmiau aptartų teisės aktų esmė yra ta, kad į Europos Sąjungai priklausančias valstybes nepakliūtų pinigai, skirti pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Tad sprendžiant, ar visais atvejais turi būti baudžiamas asmuo, per Lietuvos sieną gabenęs 10 000 Eur ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, ir jos nedeklaravęs, reikia nustatyti ar grynų pinigų gabenimo tikslas buvo pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, ar asmuo turėjo tiesioginę tyčia nuslėpti gabenamus pinigus ir nepateikti jų muitinės kontrolei.

Teisiamojo kaltė – tiesioginė  tyčia – tokio pobūdžio bylose turi būti nustatinėjama ne tik liudininkių, įtariamųjų, kaltinamųjų parodymais, tačiau ypatingai atsižvelgiant į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant.

Nagrinėjamoje byloje buvo įrodyta, kad teisiamasis gabeno 20 000 Eur sumą, kuri priklausė jo vadovaujamai įmonei po sandorio sudarymo su Rusijos Federacijoje esančia įmone, ir vežė kartu su kitu įmonės darbuotoju. Nors pinigai buvo sudėti į vieną vietą, tačiau teisės aktai nenumato konkretaus pinigų gabenimo būdo, todėl šį faktą reikia vertinti labai individualiai ir jis buvo įvertintas teisiamojo naudai. Atstovaujamasis ir jo kolega buvo įsitikinę, jog jų abiejų kartu gabenama įmonei priklausančių pinigų suma neviršija 10 000 Eur, skaičiuojant jiems dviem, todėl jos nedeklaravo.

Maža to, teisiamasis ir bendrakeleivis neatkreipė dėmesio į smulkias pinigų sumas, turėtas smulkioms kelionės išlaidoms, todėl susidarė pavojinga situacija, kad net ir dalinant visus automobilyje rastus pinigus iš keliavusiųjų automobiliu skaičiaus, formaliai suma viršijo 10 000 eurų vienam žmogui. Tačiau šioje byloje pavyko pasiekti, kad baudžiamoji atsakomybė, kaip “ultima ratio” priemonė nebūtų taikoma, nes vien formalus išorinis veikos sutapimas su objektyviąja sunkaus nusikaltimo kontrabandos sudėtimi (LR BK 199 str.) neleidžia taikyti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje buvo įrodyta, kad atstovaujamasis vežamų pinigų jokiais specialiais būdais neslėpė nuo muitinės pareigūnų, todėl Teismas sprendė, jog tai taip pat parodo, jog asmuo neturėjo tyčios išvengti muitinės kontrolės ir patikrinimo metu nepateikti gabenamų pinigų.

Byloje buvo pateikti visi įrodymai, jog gabenti pinigai buvo legalūs, gauti iš sudaryto sandorio su Rusijos Federacijoje esančia įmone, todėl Teismui nekilo jokių abejonių, jog išteisintasis negalėjo turėti specialių nusikalstamų tikslų, tokių kaip pinigų plovimas ar teroristinės veiklos finansavimas. Todėl vien tik formalus baudžiamojo įstatymo taikymas, stengiantis įkaltinti visiškai visuomenei nepavojingą asmenį, negali būti laikomas teisingu ir teisėtu teisinėje valstybėje. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip paskutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai surinkta pakankamai įrodymų įrodančių asmens kaltumą.

Džiaugiamės galėję prisidėti prie tikrai teisingo sprendimo priėmimo ir apgynę nekalto žmogaus teises.

• Naujienos

LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų apžvalga.

    Prieš patvirtinant Seimui naująją viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakciją, buvo daug kalbama apie tai, kad šis naujas įstatymas užtikrins daugiau skaidrumo veiešuosiuose pirkimuose. Ar tikrai taip įvyko?

    Pagal naujo VPĮ 44 str. 11 dalį, tiekėjai nebedalyvauja, kai susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis (CVP IS) pateiktais pasiūlymais, jų nagrinėjimu, vertinimu, palyginimu, atitinkamai, nebeturi teisės ir gauti su tuo susijusios informacijos, išskyrus, kiek tai numato pats įstatymas. Absoliuti dauguma pirkimų šiuo metu atliekama elektorninėmis priemonėmis (CVP IS).

    Įstatymas numato dvi galimybes susipažinti su tam tikra informacija:

1)    VPĮ 58 str. 2 dalis - gavęs informaciją apie laimėtoją, dalyvis gali pateikti raštišką pranešimą perkančiajai organizacijai (PO) pateikti tam tikrą informaciją, tačiau tik apie laimėjūsį pasiūlymą.

    PO gavusi dalyvio raštišką prašymą (teikiama per CVP IS), per 15 dienų nuo prašymo gavimo (ne nuo išsiuntimo) pateikia dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas tokią informaciją – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminarios sutarties šalių (t.y. visų, su kuriais buvo sudaryta preliminari sutartis) pavadinimus; informaciją apie derybų (jei pirkimas buvo vykdomas derybų būdu) eigą ir pažangą.[1]*

2)    VPĮ 20 str. 4 dalis - tiekėjas gali prašyti PO susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.¹*

    Yra vienas BET – atskleista bus tik ta informacija, kuri nėra konfidenciali, tai čia vėl ta pati dainelė – jei tiekėjas nenurodė, kad kažkuri dalis yra konfidenciali – bus galima susipažinti ir gauti informaciją, jei nurodė – mes jos nematysime.

    Turėta daug vilčių, kad pagaliau naujasis VPĮ išspręs amžiną ginčą – ar prekės gamintojo ir modelio pavadinimas yra konfidenciali informacija ar ne? Deja, to neįvyko.

VPĮ 20 str. 2 dalis nustato, kas negali būti laikoma konfidencialia informacija:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) informacija apie tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

   Taigi, kaip ir anksčiau, liko nemažai apibrėžtumo – kas gali, o kas negali būti laikoma konfidencialia informacija viešiajame pirkime. VPT ėmėsi iniciatyvos ir išleido konsultaciją šiuo klausimu, tačiau pažymėtina, jog nei VPĮ nei kitas teisės aktas nesuteikia teisės VPT aiškinti VPĮ nuostatų ir kurti naujų taisyklių – tokių, kokių VPĮ nenumato. O savo konsultacijoje VPT būtent tą ir daro. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios konsultacijos  neturi teisinės galios, jos nėra privalomos nei perkančiosioms organizacijoms, nei tiekėjams, todėl tiekėjai ir toliau turi teisę pasitelkti kūrybišką teisininką ir pagrįsti savo pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumą. Kartu belieka laukti naujausios teismų praktikos, kuri arba patvirtins, arba paneigs VPT išdėstytus išaiškinimus.

    VPĮ 33 str. 2 d. nustato, kad skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį  skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo. Čia ir vėlgi galioja konfidencialumo principas – negali būti paskelbta jokia tiekėjo konfidenciali informacija.

    Taigi, skaidrumo tikrai nepadaugėjo, o greičiausiai jo net ir sumažėjo – tiekėjai nebegaus informacijos apie pirkime dalyvaujančius kitus dalyvius (pasiūlymų eilė nebesudaroma ir ji neskelbiama), taip pat apie jų pasiūlytas kainas, taigi, gerokai sumažėja konkurencinės rinkos analizės galimybės.

    Rekomenduotina sistemiškai teikti prašymus susipažinti su laimėtojo pateiktomis kainomis, atitikimu kvalifikacijai, su informacija apie laimėtojo pašalinimo pagrindų buvimą/nebuvimą, apie laimėtojo pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi. Vienok, apribojimas dėl asmens duomenų apsaugos praktiškai užkerta kelią gauti informaciją apie pasitelkiamus fizinius asmenis.

    Naujausia atsakymų į tokius prašymus teikimo praktika rodo, jog tiekėjai sėkmingai naudojasi konfidencialios informacijos apsaugos institutu, o perkančiosios organizacijos nėra linkę atskeisti net ir tos informacijos, kuri pagal VPT konsultacijas neturėtų būti laikoma konfidencialia.

Adv. Monika Misiūnienė

2017 11 14

Vilnius

• Naujienos

Dar 50 asmenų, nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel” nemokumo pareiškimai pasiekė teismą

2017 m. spalio 23 d.Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti 2 pareiškimai, pareikšti atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ūkio ministerijos (toliau – Atsakovė), dėl turtinės žalos atlyginimo dar 50 pareiškėjų, nukentėjusių dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ nemokumo.

Pareiškimai grindžiami tuo, jog Pareiškėjai nukentėjo nuo UAB „Freshtravel“ veiklos, tai yra, buvo surinkti pinigai už turistines keliones, tačiau nebuvo suteikta nei turistinės kelionės paslauga, nei grąžinti Pareiškėjams sumokėti pinigai. Taigi Pareiškėjai nukentėjo dėl Lietuvos valstybės veiksmų netinkamai perkeliant į nacionalinę teisę1990 m. birželio 13 d.Europos Tarybos Direktyvą Nr. 90/314/EEB (toliau – Direktyva).

Kadangi labai priartėjo senaties terminas (3 metų senaties terminas sueina2017-11-13), keliautojai nukentėję nuo UAB “Freshtravel” veiklos turėtų skubėti pateikti savo reikalavimus, nes priešingu atveju žalos atlyginimo iš valstybės nebebus įmanoma prisiteisti dėl praleisto senaties termino.

Šiai dienai iš 822 nukentėjusiųjų nuo UAB “Freshtravel” veiklos, vien per mūsų kontorą savo reikalavimus yra pareiškę ir apgynę beveik 350 keliautojų. Nors ne visi teismo procesai yra pasibaigę, tačiau iš pasibaigusių teismo procesų visi nukentėjusiųjų reikalavimai dėl sumokėtų pinigų grąžinimo yra patenkinti.

Nepaisant pakankamai įspūdingo skaičiaus savo interesus jau apgynusių keliautojų dar apytikriai pusė nukentėjusiųjų savo reikalavimų nėra pareiškę ir tai padaryti vis dar gali. Mūsų kontoroje naują nukentėjusiųjų grupę planuojama burti ir pateikti teismui iki2017-11-06.

• Naujienos