Šeimos teisė

Šeimos teisė, tai teisės šaka, kuri yra pati sudėtingiausia emocine prasme, nes šalia teisinių problemų yra sprendžiami ir emociniai ginčai, o emocinis bylos kontekstas turi labai didelę reikšmę. Svarbu numatyti ir įvertinti kaip teisiškai teisingai išspręstas ginčas paveiks žmogaus psichologiją, vaikų tolimesnį gyvenimą ir jų galimybes tapti pilnaverčiais, oriais visuomenės nariais. Todėl šioje teisės šakoje advokatas privalo būti ir psichologas ir šeimos santykių žinovas, tik tokiu atveju galima suteikti ir efektyvią teisinę pagalbą.

Mūsų advokatų kontora yra sukaupusi didelę paskirtį sprendžiant šeimos teisinius santykius. Nutraukiant santuoką, teismas standartiškai privalo išspręsti tris dalykus: nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiai vaikais tvarką ir bendro santuokoje įgyto turto padalinimo tvarką. Tačiau realybėje šeimos teisiniuose santykiuose kylantys ginčai yra daug spalvingesni, tai yra tėvystės nustatymo ginčai, ginčai dėl auklėjimo tvarkos pakeitimo, leidimo nepilnamečiam vaikams su vienu iš tėvų išvykti gyventi į užsienį, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su seneliais nustatymas, turto, kuris neregistruotas arba registruotas trečiųjų asmenų vardu priskyrimas jungtinei nuosavybei, verslo dalybos. Turint omenyje, kad šie ginčai vyksta ne normalioje, konstruktyvioje aplinkoje, o itin emocingoje ir neretai asmeninių nuoskaudų pripildytoje atmosferoje, net ir elementaraus ir, iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, paprasto ginčo sprendimas iš advokato reikalauja profesionalumo, gebėjimo numatyti tolesnę ginčo eigą ir gebėjimo optimaliai patarti klientui, kad klientas, nepatirdamas didelių finansinių nuostolių ir išlaidų, rastų optimalų jam skausmingų klausimų sprendimą.

Savotiškai paradoksalu, tačiau didžiąją šeimos teisės ginčų dalį sudaro ginčai dėl turto padalijimo. Galima drąsiai sakyti, kad skylant šeimai, besiskiriantiems itin jautrus materialinio aprūpinimo ir bendrai užgyvento turto padalijimas yra bene aštriausias, nuo šio klausimo sprendimo priklauso kaip bus pasirūpinta bendrais vaikais, kaip skyriumi gyvenantys buvę sutuoktiniai sugebės susikurti tolimesnį gyvenimą, pradėdami viską nuo pradžių.          

Pagal mūsų kontoros praktiką atstovaujant šalis šeimos teisės bylose pastebėta, kad nors bylos dėl šeimos teisinių santykių prasideda itin agresyviai, dažnai reiškiami priešieškiniai, neretai pareiškiami ir pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau galiausiai, išsikvėpę emociškai, įsiklausę į racionalius advokatų patarimus, besiginčijančios šalys apie 90% atvejų sudaro taikos sutartis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nieko gero neduodantis rodiklis, o šalys turi bandyti susitari iš karto, net nepatekę į teismus. Tačiau praktika rodo, kad susikaupęs pyktis ir šalių priešprieša turi būti kažkur išlieta, ir kai ji išsilieja teisme, šalys tarsi išsilaisvina iš savo emocinių įtampų, atsipalaiduoja ir lengviau uždaro šį sunkų gyvenimo etapą, sudarydamos taikos sutartis.

Ypatingas dėmesys ir pagarba sprendžiant šeimos ginčus skirtinas šeimos bylas nagrinėjantiems teisėjams ir mediatoriams. Dažnas teisėjas savo taikliais patarimais, pastabomis, kartais ir griežtesniu žodžiu sugeba suvaldyti besivaidijančias šalis ir efektyviai priveda prie taikos sutarčių sudarymo.

Naujovė šioje srityje – teisminė mediacija – šeimos ginčams suteikė naują atspalvį. Besiginčijančios šalys gali ne tokioje formalioje aplinkoje pasitelkti autoritetingų teisės žinovų pagalbą, kuri leidžia į jų problemas pažvelgti tarsi iš šalies ir neutraliai įvertinti padėtį. Ypač sėkmingai mediacijos procesas vyksta pas vieną iš mediacijos pradininkų teisėją Artūrą Driuką, kuris tiek savo asmeninių savybių, tiek psichologinių ir teisinių žinių pagalba sugeba prisiderinti prie pašnekovo ir su pirmą kartą matomu žmogumi jo problemas aptaria kaip su senu draugu, kurio nuoširdiems patarimams sunku atsakyti neigiamai.

 

Mūsų teikiamos paslaugos:

  • Konsultavimas visais šeimos teisės klausimais
  • Kilus ginčui šeimoje - teisinės situacijos įvertinimas, duomenų reikalingų ginčo sprendimui surinkimas ir strategijos parengimas;
  • Ieškinių, priešieškinių dėl santuokos nutraukimo rengimas, atsiliepimų, dublikų, triplikų ir kitų procesinių dokumentų šeimos bylose rengimas;
  • Pareiškimų dėl tėvystės nustatymo/ nuginčijimo rengimas;
  • Pareiškimų dėl auklėjimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo rengimas;
  • Atstovavimas visų instancijų teismuose teisminiuose ginčuose.

Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2018-04-10

Nuo neteisėto atleidimo apginta dar viena nukentėjusi darbuotoja.

Imituojant struktūrinius pakeitimus neteisėtai atleista darbuotoja apginta nuo darbdavio savivalės – godumas atleidžiant darbuotoją įmonei vietoj 4 kainavo 14 vidutinių darbo užmokesčių.

 

Pakankamai dažna situacija, kai darbdaviui nusprendus mažinti darbuotojų skaičių, darbuotojui pasiūloma nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu nesilaikant įspėjimo termino ir sumokant simbolinę išeitinę kompensaciją arba būti tiesiog atleistam. Darbdaviui užimant dominuojančią padėtį darbo teisiniuose santykiuose yra lengva manipuliuoti teise duoti valdingus nurodymus, reikalauti nebūdingų arba neįmanomų užduočių iš darbuotojo ir už jų nevykdymą skirti drausmines nuobaudas, o galiausiai nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Tokiais atvejais darbuotojas yra labai keblioje padėtyje, nes darbdavys turėdamas teisę organizuoti darbą, gali nustatyti tokias sąlygas, kurių reikia drausminei atsakomybei kilti.

Į mus pagalbos kreipėsi darbuotoja, kuri po 2 metų nepriekaištingo darbo įmonėje, gavo pranešimą apie struktūrinius įmonės pertvarkymus ir naikinamą jos etatą, siūlant jai nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu po dviejų dienų, išmokant dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes buvo nemaloniai nustebinta tiek dėl paties gresiančio atleidimo tiek ir dėl jai siūlomų sąlygų – jai nebuvo duotas terminas naujo darbo paieškoms ir pasiūlyta išeitinė kompensacija buvo dvigubai mažesnė nei priklausė pagal įstatymą.  Pagal tuometinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. 2 d., 130 str. 1 d., 2017 m. kovo mėn. redakcija) Ieškovė turėjo teisę į keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdavys užblokavo darbuotojos prisijungimus prie darbinio elektroninio pašto bei vidinės įmonės darbų sistemos, taip pat pareikalavo per mažiau nei pora valandų grąžinti darbo priemones, pateikti atliktų darbų ataskaitą. Neturėdama galimybės prisijungti prie pagrindinių duomenų sistemų darbuotoja negalėjo pateikti ataskaitos apie einamus darbus, o grąžinti darbo priemones ji neturėjo net teorinių galimybių, nes ji visada dirbo nuotoliniu būdu ir gyveno kitame mieste. Be kita ko, darbdavys visus šiuos nurodymus davė jos atostogų metu ir į asmeninį elektroninį paštą. Darbuotojai už šių nurodymų nevykdymą buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, o vėliau ir atleidimas iš darbo.

Darbdavio atstovai teisme agresyviai gynė savo poziciją, kad darbuotojai paskirtos drausminės nuobaudos už realius darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 1 d. 1 p., 236 str., 2017 m. kovo mėn. redakcija) ir stengėsi įrodyti mūsų klientės kaltę. Atkaklumo ir teisinių argumentų tinkamumo dėka pavyko apginti klientės interesus – ieškinys buvo patenkintas visiškai,  priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos Teismas palaikė mūsų argumentus, jog Ieškovei priteistina kompensacija atliktų prevencinę funkciją darbdaviams, kurie piktnaudžiaudami savo teise atleisti darbuotojus, pažeidinėja įstatymuose nustatytą atleidimo tvarką. Kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik metus, o visas bylinėjimosi laikotarpis Ieškovei buvo skaičiuojamas kaip priverstinė pravaikšta, bendra patenkintų Ieškovės reikalavimų suma viršijo 24 000 Eur.

Džiaugiamės galėję apginti teisėtus darbuotojos interesus!!

Skaityti plačiau

2018-01-20

LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų apžvalga.

Prieš patvirtinant Seimui naująją viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakciją, buvo daug kalbama apie tai, kad šis naujas įstatymas užtikrins daugiau skaidrumo veiešuosiuose pirkimuose. Ar tikrai taip įvyko?

Pagal naujo VPĮ 44 str. 11 dalį, tiekėjai nebedalyvauja, kai susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis (CVP IS) pateiktais pasiūlymais, jų nagrinėjimu, vertinimu, palyginimu, atitinkamai, nebeturi teisės ir gauti su tuo susijusios informacijos, išskyrus, kiek tai numato pats įstatymas. Absoliuti dauguma pirkimų šiuo metu atliekama elektorninėmis priemonėmis (CVP IS).

Įstatymas numato dvi galimybes susipažinti su tam tikra informacija:

1) VPĮ 58 str. 2 dalis – gavęs informaciją apie laimėtoją, dalyvis gali pateikti raštišką pranešimą perkančiajai organizacijai (PO) pateikti tam tikrą informaciją, tačiau tik apie laimėjūsį pasiūlymą.

PO gavusi dalyvio raštišką prašymą (teikiama per CVP IS), per 15 dienų nuo prašymo gavimo (ne nuo išsiuntimo) pateikia dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas tokią informaciją – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminarios sutarties šalių (t.y. visų, su kuriais buvo sudaryta preliminari sutartis) pavadinimus; informaciją apie derybų (jei pirkimas buvo vykdomas derybų būdu) eigą ir pažangą.[1]*

2) VPĮ 20 str. 4 dalis – tiekėjas gali prašyti PO susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. 1*

Yra vienas BET – atskleista bus tik ta informacija, kuri nėra konfidenciali, tai čia vėl ta pati dainelė – jei tiekėjas nenurodė, kad kažkuri dalis yra konfidenciali – bus galima susipažinti ir gauti informaciją, jei nurodė – mes jos nematysime.

Turėta daug vilčių, kad pagaliau naujasis VPĮ išspręs amžiną ginčą – ar prekės gamintojo ir modelio pavadinimas yra konfidenciali informacija ar ne? Deja, to neįvyko.

VPĮ 20 str. 2 dalis nustato, kas negali būti laikoma konfidencialia informacija:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) informacija apie tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

Taigi, kaip ir anksčiau, liko nemažai apibrėžtumo – kas gali, o kas negali būti laikoma konfidencialia informacija viešiajame pirkime. VPT ėmėsi iniciatyvos ir išleido konsultaciją šiuo klausimu, tačiau pažymėtina, jog nei VPĮ nei kitas teisės aktas nesuteikia teisės VPT aiškinti VPĮ nuostatų ir kurti naujų taisyklių – tokių, kokių VPĮ nenumato. O savo konsultacijoje VPT būtent tą ir daro. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios konsultacijos neturi teisinės galios, jos nėra privalomos nei perkančiosioms organizacijoms, nei tiekėjams, todėl tiekėjai ir toliau turi teisę pasitelkti kūrybišką teisininką ir pagrįsti savo pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumą. Kartu belieka laukti naujausios teismų praktikos, kuri arba patvirtins, arba paneigs VPT išdėstytus išaiškinimus.

VPĮ 33 str. 2 d. nustato, kad skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo. Čia ir vėlgi galioja konfidencialumo principas – negali būti paskelbta jokia tiekėjo konfidenciali informacija.

Taigi, skaidrumo tikrai nepadaugėjo, o greičiausiai jo net ir sumažėjo – tiekėjai nebegaus informacijos apie pirkime dalyvaujančius kitus dalyvius (pasiūlymų eilė nebesudaroma ir ji neskelbiama), taip pat apie jų pasiūlytas kainas, taigi, gerokai sumažėja konkurencinės rinkos analizės galimybės.

Rekomenduotina sistemiškai teikti prašymus susipažinti su laimėtojo pateiktomis kainomis, atitikimu kvalifikacijai, su informacija apie laimėtojo pašalinimo pagrindų buvimą/nebuvimą, apie laimėtojo pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi. Vienok, apribojimas dėl asmens duomenų apsaugos praktiškai užkerta kelią gauti informaciją apie pasitelkiamus fizinius asmenis.

Naujausia atsakymų į tokius prašymus teikimo praktika rodo, jog tiekėjai sėkmingai naudojasi konfidencialios informacijos apsaugos institutu, o perkančiosios organizacijos nėra linkę atskeisti net ir tos informacijos, kuri pagal VPT konsultacijas neturėtų būti laikoma konfidencialia.

Adv. Monika Misiūnienė

2017 11 14

Vilnius


[1] *PASTABA: akivaizdu, kad terminas pretenzijai teikti jau bus praleistas, nes dabar jis yra 10 dienų tarptautiniams pirkimams ir 5 darbo dienos supaprastintiems pirkimams. O tam, kad būtų galima ginčyti kažkokį PO sprendimą, būtina pateikti pretenziją. Išimtis yra nustatyta dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu – dėl šių klausimų galima kreiptis tiesiai į teismą be išankstinio pretenzijos teikimo. Darytina išvada, kad pagal dabartinį įstatymą perkančiajai organizacijai pretenzijas galima teikti tik dėl procedūrinių, o ne dėl turinio vertinimo pažeidimų.

Skaityti plačiau