Šeimos teisė

Šeimos teisė, tai teisės šaka, kuri yra pati sudėtingiausia emocine prasme, nes šalia teisinių problemų yra sprendžiami ir emociniai ginčai, o emocinis bylos kontekstas turi labai didelę reikšmę. Svarbu numatyti ir įvertinti kaip teisiškai teisingai išspręstas ginčas paveiks žmogaus psichologiją, vaikų tolimesnį gyvenimą ir jų galimybes tapti pilnaverčiais, oriais visuomenės nariais. Todėl šioje teisės šakoje advokatas privalo būti ir psichologas ir šeimos santykių žinovas, tik tokiu atveju galima suteikti ir efektyvią teisinę pagalbą.

Mūsų advokatų kontora yra sukaupusi didelę paskirtį sprendžiant šeimos teisinius santykius. Nutraukiant santuoką, teismas standartiškai privalo išspręsti tris dalykus: nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiai vaikais tvarką ir bendro santuokoje įgyto turto padalinimo tvarką. Tačiau realybėje šeimos teisiniuose santykiuose kylantys ginčai yra daug spalvingesni, tai yra tėvystės nustatymo ginčai, ginčai dėl auklėjimo tvarkos pakeitimo, leidimo nepilnamečiam vaikams su vienu iš tėvų išvykti gyventi į užsienį, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su seneliais nustatymas, turto, kuris neregistruotas arba registruotas trečiųjų asmenų vardu priskyrimas jungtinei nuosavybei, verslo dalybos. Turint omenyje, kad šie ginčai vyksta ne normalioje, konstruktyvioje aplinkoje, o itin emocingoje ir neretai asmeninių nuoskaudų pripildytoje atmosferoje, net ir elementaraus ir, iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, paprasto ginčo sprendimas iš advokato reikalauja profesionalumo, gebėjimo numatyti tolesnę ginčo eigą ir gebėjimo optimaliai patarti klientui, kad klientas, nepatirdamas didelių finansinių nuostolių ir išlaidų, rastų optimalų jam skausmingų klausimų sprendimą.

Savotiškai paradoksalu, tačiau didžiąją šeimos teisės ginčų dalį sudaro ginčai dėl turto padalijimo. Galima drąsiai sakyti, kad skylant šeimai, besiskiriantiems itin jautrus materialinio aprūpinimo ir bendrai užgyvento turto padalijimas yra bene aštriausias, nuo šio klausimo sprendimo priklauso kaip bus pasirūpinta bendrais vaikais, kaip skyriumi gyvenantys buvę sutuoktiniai sugebės susikurti tolimesnį gyvenimą, pradėdami viską nuo pradžių.          

Pagal mūsų kontoros praktiką atstovaujant šalis šeimos teisės bylose pastebėta, kad nors bylos dėl šeimos teisinių santykių prasideda itin agresyviai, dažnai reiškiami priešieškiniai, neretai pareiškiami ir pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau galiausiai, išsikvėpę emociškai, įsiklausę į racionalius advokatų patarimus, besiginčijančios šalys apie 90% atvejų sudaro taikos sutartis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nieko gero neduodantis rodiklis, o šalys turi bandyti susitari iš karto, net nepatekę į teismus. Tačiau praktika rodo, kad susikaupęs pyktis ir šalių priešprieša turi būti kažkur išlieta, ir kai ji išsilieja teisme, šalys tarsi išsilaisvina iš savo emocinių įtampų, atsipalaiduoja ir lengviau uždaro šį sunkų gyvenimo etapą, sudarydamos taikos sutartis.

Ypatingas dėmesys ir pagarba sprendžiant šeimos ginčus skirtinas šeimos bylas nagrinėjantiems teisėjams ir mediatoriams. Dažnas teisėjas savo taikliais patarimais, pastabomis, kartais ir griežtesniu žodžiu sugeba suvaldyti besivaidijančias šalis ir efektyviai priveda prie taikos sutarčių sudarymo.

Naujovė šioje srityje – teisminė mediacija – šeimos ginčams suteikė naują atspalvį. Besiginčijančios šalys gali ne tokioje formalioje aplinkoje pasitelkti autoritetingų teisės žinovų pagalbą, kuri leidžia į jų problemas pažvelgti tarsi iš šalies ir neutraliai įvertinti padėtį. Ypač sėkmingai mediacijos procesas vyksta pas vieną iš mediacijos pradininkų teisėją Artūrą Driuką, kuris tiek savo asmeninių savybių, tiek psichologinių ir teisinių žinių pagalba sugeba prisiderinti prie pašnekovo ir su pirmą kartą matomu žmogumi jo problemas aptaria kaip su senu draugu, kurio nuoširdiems patarimams sunku atsakyti neigiamai.

 

Mūsų teikiamos paslaugos:

  • Konsultavimas visais šeimos teisės klausimais
  • Kilus ginčui šeimoje - teisinės situacijos įvertinimas, duomenų reikalingų ginčo sprendimui surinkimas ir strategijos parengimas;
  • Ieškinių, priešieškinių dėl santuokos nutraukimo rengimas, atsiliepimų, dublikų, triplikų ir kitų procesinių dokumentų šeimos bylose rengimas;
  • Pareiškimų dėl tėvystės nustatymo/ nuginčijimo rengimas;
  • Pareiškimų dėl auklėjimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo rengimas;
  • Atstovavimas visų instancijų teismuose teisminiuose ginčuose.

Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2019-05-30

TIEKĖJŲ KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA AR VIEŠUMAS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE. KAM TEIKIAMAS PRIORITETAS?

Gintare Demir.

 

Dažna situacija viešuosiuose pirkimuose, kai pirkimo nelaimėję tiekėjai, siekdami apginti galimai pažeistas teises, pavyzdžiui, jei laimėjęs tiekėjas pateikė neteisingus duomenis apie savo kvalifikaciją ar jo siūlomos prekės neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, prašo perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Tokiu atveju neretai susiduriama su situacija, kai perkančioji organizacija atsisako tenkinti tokį tiekėjo prašymą, argumentuodama tai tuo, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas nurodė, kad visas jo pasiūlymas yra konfidencialus. Tačiau, ar tikrai tokiu atveju, atsisakydama leisti susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, perkančioji organizacija yra teisi?

 

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne vienoje savo byloje yra konstatavęs, kad dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija; jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti[1]. Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims[2].

 

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikoma konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Pastebėtina, kad LAT savo nutartyse yra išaiškinęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi, keliami reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 str. 1 d., t.y. slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos šiai informacijai išsaugoti. LAT taip pat yra nurodęs, kad tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos[3].

 

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pacituotą LAT praktiką, matyti, kad viešuosiuose pirkimuose informacija gali būti laikoma konfidencialia tik išimtiniais atvejais, kuomet informacija sudaro tiekėjo komercinę (gamybinę) paslaptį (ir atitinka CK keliamus kriterijus tokiai informacijai), o tokios informacijos atskleidimas pakenktų ir padarytų realios žalos ją siekiančiam išsaugoti tiekėjui. Be to, svarbu ir tai, kad pagal LAT praktiką tiekėjo nurodymas perkančiajai organizacijai, kad tam tikra informacija yra konfidenciali, nėra privalomas: tuo atveju, jei tiekėjas nurodė, kad tam tikra informacija yra konfidenciali ir perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tokios informacijos konfidencialumo, vadovaujantis VPĮ 20 str. 3 d., perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją ir prašyti per ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą, paaiškinti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Gavusi tiekėjo paaiškinimą, pati perkančioji organizacija turi išsamiai ir objektyviai jį įvertinti bei priimti sprendimą, t.y. galutinį sprendimą dėl to, ar laikyti tam tikrą informaciją konfidencialia ar ne, priima pati perkančioji organizacija.

 

Svarbu pažymėti ir tai, kad VPĮ 20 str. 2 d. nurodyta, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia informacija:

  1. Jei tokios informacijos atskleidimą ar teisę gauti informaciją numato teisės aktai;
  2. Jei tai pažeistų reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ar dalyvių informavimą, įskaitant apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis. Šioje vietoje aptarsime konkretesnius atvejus, kas nėra laikoma konfidencialia informacija:
  • prekių, paslaugų ar darbų kaina, įkainis. Prekių paslaugų ar darbų kaina bei įkainis nėra konfidenciali informacija. Tuo tarpu kainos (įkainio) sudedamoji dalis yra pripažįstami konfidencialia informacija. Praktikoje dažnai pasitaiko atveju, kai sąvoka „kainos sudedamoji dalis“ yra aiškinama plečiamai į ją įtraukiant ir įkainį. Tačiau įkainis yra konkretaus pirkimo objekto vieneto kaina, todėl pirkimo objektui susidedant iš kelių prekių, paslaugų ar darbų, kainos sudėtinėmis dalimis nelaikomi įkainiai. Tuo tarpu kainos sudėtinės dalys, suprantamos kaip dalys, iš kurių susideda konkretaus pirkimo objekto kaina (ar įkainis), kaip antai savikaina, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, pristatymo kaštai, pelnas ir kt., yra laikoma konfidencialia informacija.
  • tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir jų techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos) ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija, ypač tais atvejais, kai siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės yra visuotinai žinomos, pvz. gamintojas internete viešai skelbia prekių aprašymus.
  1. Informacija, pateikta tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informacija, kurią atskleidus būtų pažeisti asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Pavyzdžiui, konfidencialia nebus laikoma informacija, jei tiekėjas, pagrįsdamas savo patirtį, pateikia sutartis, sudarytas su privačiais juridiniais asmenimis, ir apie tokias įvykdytas sutartis tiekėjas informaciją buvo paskelbęs savo internetiniame tinklalapyje, skiltyje „atlikti darbai“.
  2. Informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, išskyrus informacija, kurią atskleidus būtų pažeisti asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

 

Taigi, jei Jūs esate tiekėjas, kuriam perkančioji organizacija neleidžia susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar jo dalimi, argumentuodama, kad tą informaciją tiekėjas nurodė kaip konfidencialią, ar Jūs esate perkančioji organizacija, ir nežinote, ar tam tikra informacija turi būti laikoma konfidencialia informacija ar ne, advokato Justo Vilio kontoros specialistai yra pasiruošę atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus.

[1] LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 ir kt.

[2] LAT CBS teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2018 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018  ir kt.

[3] LAT CBS teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018.

Skaityti plačiau

2019-05-06

Konstitucinio skundo teikimo praktika ir savivaldos institucijų teisės

dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė

Mūsų kontoros advokatė dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė 2019 m. balandžio mėnesį buvo pakviesta į vieną iš seniausių Europos universitetų, Jogailos universitetą Krokuvoje (įkurtas 1364 m.), kuriame skaitė paskaitas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir jo aktualiausios doktrinos tematika. Advokatė turėjo galimybę su šio universiteto Konstitucinės teisės katedros akademine bendruomene diskutuoti konstitucinio skundo, kuris Lietuvoje turėtų atsirasti nuo šių metų rugsėjo 1 d., tematika. Pagrindiniai susitikime nagrinėti probleminiai klausimai buvo:

  • kieno iniciatyva (piliečių ar valdžios institucijų) Lietuvoje atsirado konstitucinis skundas?
  • kas galės pateikti konstitucinį skundą (ar tik privatūs ar ir viešieji asmenys)?
  • kada galima pateikti konstitucinį skundą ir ar galima padavimo terminą pratęsti?
  • Konstitucinio skundo padavimo pasekmės tretiesiems asmenims, kurie susiję ir nesusiję su byla?

Paminėtina, kad Lenkijos Respublikoje konstitucinio skundo institutas veikia jau nuo 1997 m. balandžio 2 d., todėl šios valstybės teisės doktrina šia tematika yra labai plati ir detali. Dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė turėjo unikalią galimybę aptarti aktualius Lietuvos praktikai probleminius konstitucinio skundo klausimus su Lenkijos konstitucinės teisės aukščiausios kvalifikacijos specialistais (Konstitucinio Tribunolo teisėju – prof. habil. dr. P. Tuleja, prof. habil. dr. Monika Florczak-Wątor ir kt.)

2019 m. balandžio 26 d. advokatė dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė dalyvavo Lenkijos Respublikos Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Savivalda ir parlamentas – atstovavimas, teisėkūra ir bendradarbiavimas“, kurioje skaitė pranešimą „Profesinė savivalda ir Lietuvos Respublikos Seimas“. Šios konferencijos metu buvo diskutuota tokiomis Lietuvos Respublikos teisės praktikai svarbiomis temomis, kaip:

  • Aktyvi savivaldos institucijų veikla teisėkūroje ir su tuo susijusių problemų sprendimų būdai;
  • Teritorinių savivaldos institucijų vykdomos funkcijos ir jų finansavimo problemos iš valstybės biudžeto ir galimi „išeities taškai“;
  • Profesinių savivaldos institucijų veiklos sunkumai atstovaujant savo narių interesus;
  • Savivaldos institucijų ir Seimo bendradarbiavimo trikdžiai ir galimi bendradarbiavimo būdai.

Konferencijos metu savo patirtimi dalijosi Lenkijos, Lietuvos, Austrijos, Vengrijos ir Ukrainos praktikai ir akademikai.