Įmonių teisė

Įmonių veikloje ir akcininkų santykiuose teisinių problemų iškyla visada, tačiau jų yra ženkliai mažiau ir jos netrikdo įmonės veiklos, jei įmonės akcininkai ir vadovai prieš pradėdami veiklą kreipėsi į kvalifikuotus advokatus ir teisingai pasirengė iššūkiams dar iki jų atsiradimo.

Įmonių teisė yra labai plati, tai yra nuo konsultacijos prieš pradedant verslą, steigiant įmonę iki konsultavimo įmonių veiklos klausimais, įmonės lokalinių dokumentų rengimo, teisminių ginčų su įmonės kontrahentais, partneriais, oponentais iki įmonės pabaigos likviduojant įmonę. Įmonės veikloje susiduriama su įvairiomis situacijomis, kurias reglamentuoja skirtingų teisės šakų normos. Sudarant ir vykdant sutartis reikalingos prievolių teisės, registruojant prekės ženklus – intelektinės teisės, santykiuose su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis – darbo teisės, planuojant įmonės veiklą – mokesčių teisės žinios. Taigi įmonių teisės specialistas privalo būti visapusiškas ir pasirengęs suteikti konsultaciją klientui ne tik įmonių teisės, tačiau ir kitose susijusiose teisės srityse. Jis privalo žvelgti ir giliau, numatyti, kas atsitiks po metų ar po dviejų, jei klientas šiandien vadovausis teikiamomis konsultacijomis.

Teikdami konsultacijas įmonių teisės srityje mes vadovaujamės principu, kad reikia parengti ir sumodeliuoti tokią teisinę situaciją, kad ginčas iš viso nekiltų ir nebūtų pagrindo pereiti į teisminius ginčus, o jei vis dėl to tektų ginčytis teisme, jų baigtis būtų akivaizdi – palanki mūsų klientui.

Mūsų teikiamos paslaugos:

Teikiame konsultacijas steigiant, reorganizuojant, pertvarkant, atskiriant įmones.
Atliekame įmonės veiklos patikrinimus prieš įsigijimą, rengiame sutartis ir atstovaujame derybose įsigyjant įmones.
Konsultuojame ir rengiame akcininkų sutartis.
Atstovaujame teisminiuose ginčuose tarp įmonės akcininkų ginčuose dėl įmonės veiklos.
Atstovaujame teisminiuose ginčuose tarp įmonės ir trečiųjų asmenų, valstybės, mokesčių inspekcijos ir t.t.

Pagrindiniai šios srities projektai

Su Jumis visada sieksime užsibrėžto tikslo.

Įmonės kontrolės grąžinimas tikriesiems savininkams po bandymo perimti įmonės valdymą ir akcijas.

Deja ne taip retai pasitaiko teisinės situacijos, kai pasinaudodami teisės spragomis išradingi ir labai nesąžiningi subjektai bando perimti ir perima įmonės valdymą. Mes atstovavome klientą – įmonę, kurios turto vertė yra daugiau nei 8 500 000 eur. Įmonė nuolat buvo...

Skaityti plačiau

Įmonės atskyrimas, atskiriant įmonės veiklą nuo nekilnojamojo turto.

Ne retai įmonės veikla būna rizikinga, todėl įmonėms rekomenduotina išgryninti savo veiklą, tai yra atskirti valdomą nekilnojamąjį turtą, bvertingus įrengimus nuo operacinės veiklos. Atskyrus statišką turtą, nuo operacinės veiklos, žymiai aiškiau galima vertinti veiklos rezultatus, krizės atveju, veiklos sutikimo atvejais...

Skaityti plačiau

Konsultavome ir atstovavome derybose parduodant 100% įmonės akcijų Norvegijos investiciniam fondui.

Konsultavome ir atstovavome lietuviškos įmonės akcininkų grupę, valdančią 100% bendrovės akcijų, parduodant įmonių grupės akcijų paketą. Akcijų pardavimo sandoris buvo pasirašyas ir užbaigtas per 6 mėnesius nuo derybų pradžios. Derybų metu teko atlikti pilną įmonės patikrinimą (angl. due diligence). Visi procesai...

Skaityti plačiau

Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2019-04-09

Kiekvienas asmuo galės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų teisių ir laisvių

Dr. Agnė Juškevičiūtė – Vilienė.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai bei privatūs juridiniai asmenys įgis teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (toliau – ir KT).

Pagal šiuo metu galiojančias Konstitucijos teisės normas, kreiptis į KT gali tik visas Seimas (in corpore) arba parlamentarų grupė, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Tuo tarpu privatiems asmenims tokia teisė nebuvo suteikta. 2019 m. kovo 21 d. Seimui antrą kartą balsavus ir pritarus Konstitucijos pataisai, įteisinančiai individualų konstitucinį skundą, buvo įteisinta konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme.

Kas yra individualus konstitucinis skundas?

Asmuo pagrindines teises teisinėmis priemonėmis gali ginti šiais būdais:

pirma, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytais pagrindais pateikiant ieškinius, prašymus, skundus į bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismus;
antra, papildomomis specialiomis teismo proceso formomis, skirtomis kai kurių ar visų Konstitucijoje įtvirtintų teisių apsaugai[1].

Individualus konstitucinis skundas yra papildoma speciali teisminė asmens konstitucinių laisvių gynimo priemonė, kai asmuo į Konstitucinį Teismą kreipiasi pateikdamas konstitucinį skundą siekdamas apginti pažeistas savo konstitucines teises ir laisves.

Kodėl reikalingas individualus konstitucinis skundas?

Šiuo metu Lietuvoje pagrindinis asmens teisių ir laisvių gynėjas yra ordinariniai (bendrosios ar specialiosios kompetencijos) teismai, per kuriuos galima netiesiogiai kreiptis į KT. Tačiau praktika rodo, kad asmens netiesioginis kreipimasis į konstitucinės justicijos instituciją nėra pakankama priemonė užtikrinant pažeistas asmens teises. Esamo teisinio mechanizmo efektyvumas per daug priklauso nuo teisėjų gebėjimo ir geranoriškumo kreiptis į KT. Tokią situaciją rodo praktinis pavyzdys: pareiškėjas (užsienio valstybės pilietis) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl atsakovo (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza. Pareiškėjas, matydamas, kad Lietuvos Respublikos aktai jį diskriminuoja kaip užsienio valstybės ūkio subjektą ir pažeidžia jo verslo laisvę, pateikė teismui motyvuotą 7 puslapių prašymą, kuriame argumentuotai buvo prašomą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų, prašymo netenkino, o savo atsisakymą kreiptis į KT, motyvavo vieninteliu sakiniu: „nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių dėl Įstatymo aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas“[2].

Individualus konstitucinis skundas, kaip viena iš asmens teisių ir laisvių gynimo priemonių, nėra naujovė užsienio valstybių teisės sistemose. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Lietuva liko viena iš keturių Europos valstybių, kur individualaus konstitucinio skundo nėra.

Kada galima teikti individualų konstitucinį skundą?

Asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis, t.y. asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir laisves, turės pereiti per visas teismų pakopas (pirmąją instanciją, apeliaciją, kasaciją) ir tik tada galės pateikti skundą KT.

Kitas svarbus terminas yra tas, kad asmuo galės pateikti individualų kasacinį skundą tik per teisės aktuose nustatytą terminą. Kol kas nėra tiksliai nustatytas šio skundo padavimo terminas, tačiau iki šių metų rugsėjo 1 d. bus pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymas ir kiti lydintieji teisės aktai, kuriuose ir bus aiškiai nustatytas skundo padavimo terminas. Paminėtina, kad štai Lenkijoje nustatytas 3 mėnesių padavimo terminas po paskutinės instancijos, sprendusios bylą, galutinio sprendimo (Lenkijos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 46 str. 1 d.). Vadovaujantis LR Seimo patvirtinta individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija[3] panašus terminas turėtų būti nustatytas ir Lietuvoje.

Individualaus konstitucinio skundo teisinės pasekmės.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs individualų konstitucinį skundą, priima sprendimą, ar atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kuris buvo pritaikytas nagrinėjant asmens bylą ir kurio pagrindu buvo priimti teismų sprendimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar ne. Jei atitinkamas teisės aktas ar jo dalis yra pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai, tai atsiranda pagrindas atnaujinti teismų procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.

Kas gali surašyti individualų konstitucinį skundą?

Vadovaujantis LR Seimo patvirtinta individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija skundą galės surašyti tik advokatai (arba jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skundą surašyti gali jis pats). Advokatas skunde turės nurodyti tiksliai teisės aktą (jo dalį), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves; konkrečią pažeistą konstitucinę teisę ir laisvę ir jos pažeidimo pobūdį; aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, pagrindžiančios skundą.

Užsienio valstybių, kuriose veikia individualaus skundo mechanizmas, praktika rodo, kad tik maža dalis individualių konstitucinių skundų yra priimama ir nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tokia situaciją lemią tai, kad šiame teisme yra vykdoma griežta skundų atranka. Skundų nepriėmimo viena iš pagrindinių priežasčių yra netinkamas, neargumentuotas skundo surašymas.

Mūsų kontoroje dirba konstitucinės teisės specialistai, turintys nacionalinės ir tarptautinės praktikos konstituciniuose teismuose, ir galintys Jus pakonsultuoti konstitucinės teisės klausimais bei kokybiškai parengti argumentuotą, naujausią KT doktriną atitinkantį individualų konstitucinį skundą ir jį pateikti Konstituciniam Teismui, kas užtikrins Jūsų pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą aukščiausiu mastu.

[1] BIELIŪNIENĖ, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Vilnius, Justitia, 2014, p. 47.

[2] 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. Ei-568-426/2019.

[3] 2007 m. liepos 4 d. LR Seimo nutarimas Nr. X-1264 „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“, Žin., 2007, Nr. 77-3061.

Skaityti plačiau

2019-04-09

Mokestinė naujovė individualia veikla besiverčiantiems asmenims – „Mokestinis kreditas”

Gabrielė Mockaitytė

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio skaičiavimo pakeitimai, dėl kurių individualia veikla užsiimantiems asmenims galima pasidžiaugti sumažėjusia mokesčių našta.

2019 m. kovo 26 d. prasidėjo kasmetinis metinių pajamų mokesčio deklaracijų teikimas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki 2019 m. gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio skaičiavimo pakeitimai. Dėl to individualia veikla užsiimantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, teikiantiems metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 metus, reikėtų atkreipti dėmesį į esminius pasikeitimus.

Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms (MIVAP) pritaikius 15 procentų pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito (PMK) sumą. Pajamų mokesčio kreditas yra skaičiuojamas tokia tvarka:

Kai individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę: PMK = MIVAP x 0,1.
Kai individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę: PMK = MIVAP x (0,1 – 2/300 000 x (MIVAP – 20 000)).

Jei pagal pastarąją formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos yra apskaičiuojamos visas gautas pajamas sumažinus patirtomis išlaidomis. Taigi skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, jas galima sumažinti patirtomis išlaidomis dviem būdais:

Nuo gautų pajamų atimama 30 procentų leidžiamų atsiskaitymų (dar vadinamos – preziumuojamos išlaidos).
Nuo gautų pajamų atimama faktiškai patirtos išlaidos. Šiuo atveju kiekvienas individualia veikla užsiimantis nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo kaupti visus kvitus, sąskaitas-faktūras, liudijančias faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su jo individualia veikla, dydį.

Siekiant apibendrinti ir suteikti neabejotiną aiškumą, pateikiame pavyzdžius:

Individualia veikla užsiimantis asmuo per 2018 metus gavo 18 000 eurų pajamų, išlaidas skaičiavo pagal faktą ir jų dydis buvo 6000 eurų. MIVAP =18 000 – 6000 = 12 000. Pajamų mokesčio sumai apskaičiuoti pirmiausia taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, t. y. MIVAP x 0,15 = 12 000 x 0,15 = 1800. Toliau apskaičiuojamas PMK = 12 000 x 0,1 = 1200. Tad galutinis GPM dydis = 1800 – 1200 = 600 eurų.
Individualia veikla užsiimantis asmuo per 2018 metus gavo 37 000 eurų pajamų, išlaidas skaičiavo pagal faktą ir jų dydis buvo 10 000 eurų. MIVAP = 27 000 – 10 000 = 27 000. Pajamų mokesčio sumai apskaičiuoti pirmiausia taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, t. y. MIVAP x 0,15 = 27 000 x 0,15 = 4050. Toliau apskaičiuojant PMK taikoma sudėtingesnė formulė, kai apmokestinamosios pajamos viršija 20 000 eurų t. y. PMK = 27 000 x (0,1 – 2/300 000 x (27 000 – 20 000)) = 1440,00. Tad galutinis GMP dydis = 4050 – 1440 = 2610 eurų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vis tik mokestinė lengvata pasijaus tik tiems individualia veikla užsiimantiems asmenims, kurie per metus gauna ne daugiau nei 35 000 Eur pajamų. Asmenims, kurių pajamos per metus viršija 35 000 Eur sumą, mokestinė našta nesumažėja.

Skaityti plačiau

2019-03-21

Išsiskyręs ir norintis emigruoti žmogus, prieš išvykdamas su nepilnamečiu vaiku, privalo gauti teismo leidimą

Airida Bernotaitė

Atsižvelgiant į pastarųjų metų mūsų šalies aktualijas, itin opia problema tapo klausimas ar emigruojantis, išsituokęs asmuo, su kuriuo yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turi teisę kartu išsivežti ir nepilnamečius vaikus. Buvusiems sutuoktiniams šiuo klausimu nesusitarus – sprendimą privalo priimti teismas.

Santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia, taip pat sprendžiant klausimą dėl gyvenimo skyriumi (separacija) atveju, šeimoje esant nepilnamečių vaikų, teismas visada turi išspręsti ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Dažnu atveju nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma bendru tėvų sutarimu. Tačiau, esant ginčui, gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu, kuris turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus:

kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą;
kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
vaiko norus ir pažiūras. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Ši nuostata reiškia, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Bendrąja prasme – vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas spręstinas, jei pasikeičia esminės aplinkybės dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismų praktikoje nėra konkrečiai apibrėžiama, koks tas aplinkybių pasikeitimas yra esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bet yra pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Šis principas taikytinas ir leidimui nepilnametį vaiką išsivežti gyventi į užsienio valstybę. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas – turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Ginčo sprendimo teisme metu, kiekvienas iš tėvų turi įrodyti, kad nustačius nepilnamečio gyvenamąją vietą su juo, vaikui bus užtikrinta saugi aplinka, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, bus sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje liekančiam tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Iš visų kontoros praktikoje buvusių bylų, ko gero sudėtingiausia laikytume bylą, kurioje teismas vienam iš tėvų leido išsivežti tris nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, nors tam prieštaravo ir Lietuvoje liekantis tėvas, ir net Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Išvykti norintis buvęs sutuoktinis pateikė pakankamai daug ir įvairių įrodymų, kad vaikų gyvenimu užsienyje bus tinkamai pasirūpinta, bus užtikrinti vaikų teisėti interesai, bus užtikrintas jų poreikius atitinkantis būstas, mokslas ir pan. Taip pat svarbu paminėti, kad visų trijų vaikų rišliai ir motyvuotai suformuota pozicija buvo įvertinta ir taip pat didele dalimi lėmė būtent tokio sprendimo priėmimą. Taigi mūsų aptariamu atveju, teismas priėmė sprendimą leisti išsivežti vaikus nuolat gyventi į užsienį be Lietuvoje liekančio tėvo sutikimo, neatsižvelgiant į tai, jog net Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai įžvelgė grėsmių vaikų teisėtiems interesams.

Skaityti plačiau