Įmonių teisė

Įmonių veikloje ir akcininkų santykiuose teisinių problemų iškyla visada, tačiau jų yra ženkliai mažiau ir jos netrikdo įmonės veiklos, jei įmonės akcininkai ir vadovai prieš pradėdami veiklą kreipėsi į kvalifikuotus advokatus ir teisingai pasirengė iššūkiams dar iki jų atsiradimo.

Įmonių teisė yra labai plati, tai yra nuo konsultacijos prieš pradedant verslą, steigiant įmonę iki konsultavimo įmonių veiklos klausimais, įmonės lokalinių dokumentų rengimo, teisminių ginčų su įmonės kontrahentais, partneriais, oponentais iki įmonės pabaigos likviduojant įmonę. Įmonės veikloje susiduriama su įvairiomis situacijomis, kurias reglamentuoja skirtingų teisės šakų normos. Sudarant ir vykdant sutartis reikalingos prievolių teisės, registruojant prekės ženklus – intelektinės teisės, santykiuose su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis – darbo teisės, planuojant įmonės veiklą – mokesčių teisės žinios. Taigi įmonių teisės specialistas privalo būti visapusiškas ir pasirengęs suteikti konsultaciją klientui ne tik įmonių teisės, tačiau ir kitose susijusiose teisės srityse. Jis privalo žvelgti ir giliau, numatyti, kas atsitiks po metų ar po dviejų, jei klientas šiandien vadovausis teikiamomis konsultacijomis.

Teikdami konsultacijas įmonių teisės srityje mes vadovaujamės principu, kad reikia parengti ir sumodeliuoti tokią teisinę situaciją, kad ginčas iš viso nekiltų ir nebūtų pagrindo pereiti į teisminius ginčus, o jei vis dėl to tektų ginčytis teisme, jų baigtis būtų akivaizdi – palanki mūsų klientui.

Mūsų teikiamos paslaugos:

  • Teikiame konsultacijas steigiant, reorganizuojant, pertvarkant, atskiriant įmones.
  • Atliekame įmonės veiklos patikrinimus prieš įsigijimą, rengiame sutartis ir atstovaujame derybose įsigyjant įmones.
  • Konsultuojame ir rengiame akcininkų sutartis.
  • Atstovaujame teisminiuose ginčuose tarp įmonės akcininkų ginčuose dėl įmonės veiklos.
  • Atstovaujame teisminiuose ginčuose tarp įmonės ir trečiųjų asmenų, valstybės, mokesčių inspekcijos ir t.t.
Pagrindiniai šios srities projektai

Pagrindiniai šios srities projektai

Su Jumis visada sieksime užsibrėžto tikslo.

Įmonės kontrolės grąžinimas tikriesiems savininkams po bandymo perimti įmonės valdymą ir akcijas.

Deja ne taip retai pasitaiko teisinės situacijos, kai pasinaudodami teisės spragomis išradingi ir labai nesąžiningi subjektai  bando perimti ir perima įmonės valdymą. Mes atstovavome klientą – įmonę, kurios turto vertė yra daugiau nei 8 500 000 eur. Įmonė nuolat buvo...

Skaityti plačiau

Įmonės atskyrimas, atskiriant įmonės veiklą nuo nekilnojamojo turto.

Ne retai įmonės veikla būna rizikinga, todėl įmonėms rekomenduotina išgryninti savo veiklą, tai yra atskirti valdomą nekilnojamąjį turtą, bvertingus įrengimus nuo operacinės veiklos. Atskyrus statišką turtą, nuo operacinės veiklos, žymiai aiškiau galima vertinti veiklos rezultatus, krizės atveju, veiklos sutikimo atvejais...

Skaityti plačiau

Konsultavome ir atstovavome derybose parduodant 100% įmonės akcijų Norvegijos investiciniam fondui.

Konsultavome ir atstovavome lietuviškos įmonės akcininkų grupę, valdančią 100% bendrovės akcijų, parduodant įmonių grupės akcijų paketą. Akcijų pardavimo sandoris buvo pasirašyas ir užbaigtas per 6 mėnesius nuo derybų pradžios. Derybų metu teko atlikti pilną įmonės patikrinimą (angl. due diligence). Visi procesai...

Skaityti plačiau

Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2020-02-10

ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS AKTUALIJOS

Monika Misiūnienė

2020 m. sausio 28 dieną Lietuva paminėjo Europos duomenų apsaugos dieną. Ši diena įtvirtinta Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę. Europos valstybės šią dieną organizuoja įvairius renginius, kad kuo daugiau Europos gyventojų sužinotų apie savo teises asmens duomenų apsaugos srityje. Šia proga Lietuvoje buvo organizuotas didžiausias, jau tradicija tampantis renginys – Tarptautinė asmens duomenų apsaugos konferencija – ADA Day 2020.

Konferencijoje pasisakė tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių pranešėjai įvairiomis šių dienų aktualijomis asmens duomenų apsaugos srityje, tačiau pati konferencija skirta ne atsakyti, tačiau iškelti aktualiausius klausimus ir pradėti diskusiją minėta tema.

Renginyje buvo akcentuota, kad pagrindinės šių dienų aktualijos jau nebėra Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau- BDAR) ir jo reikalavimai, nors daugelis Lietuvos įmonių iki šiol nėra įgyvendinę minimalių asmens duomenų apsaugos reikalavimų reikiamu mastu. Pasaulis šiuo metu intensyviai diskutuoja apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, biometrinius duomenis ir dirbtinį intelektą bei šių dviejų sričių apjungimo galimybes, perspektyvas, grėsmes. Pažymėtina, jog Europa šiais klausimais gana konservatyvi, lyginant su Kinija, Indija  ir JAV. Europos Sąjunga laikosi draudimo pozicijos, kai tuo tarpu JAV daug laisviau vertina duomenų kaupimą ir tvarkymą.

Paanalizuokime plačiau aktualią asmens duomenų apsaugos problematiką.

Biometriniai duomenys – kas tai?

Biometriniai duomenys –  tai duomenys, kurie susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti asmens tapatybę (pavyzdžiui, pirštų atspaudai, akių rainelės raštas ar skaitmeninės veido nuotraukos, padarytos asmens tapatybės nustatymo tikslais). BDAR nustato biometrinių duomenų sąrašą ir draudžia juos tvarkyti, išskyrus, kai tai griežtai reglamentuota teisės aktais. JAV, visų pirma, gerokai plačiau apibrėžia, kas tai yra biometriniai duomenys, antra, linkusi pirmiausia kaupti tokius duomenis, o po to jau, atsižvelgiant į praktinį panaudojimą, vertinti, ką reikia reglamentuoti detaliau. Indijoje kaupiami visų rezidentų, vyresnių nei 18 metų biografiniai ir biometriniai duomenys. Kinija, kuri įvardinama kaip skaitmeninės diktatūros (angl. Digital dictatorship) pavyzdys, ne tik renka pačius įvairiausius duomenis apie gyventojus, bet ir aktyviai juos profiliuoja, skirsto „socialinius kreditus“ (pvz., pernai metais, vadovaujantis Nacionalinio Viešojo Kreditų Informacijos Centro duomenimis, dėl nesumokėtų mokesčių 5,5 milijono Kinijos gyventojų buvo užblokuota galimybė įsigyti traukinio bilietą), taigi, vykdomas nuolatinis totalus gyventojų sekimas, vyksta duomenų mainai įvairiose informacinėse sistemose ir duomenų bazėse.

Paminėtini biometrinių duomenų, kurie bus aktyviai naudojami ateityje, pavyzdžiai – fiziologiniai duomenys: DNR, kraujagyslės, kvapas; elgesio duomenys: judesiai, spausdinimo klaviatūra greitis, širdies ritmas, balsas.

Konferencijoje aptartos biometrinių duomenų panaudojimo galimybės ir teikiama nauda (pagrindiniai privalumai – prevencija ir saugumas), taip pat įvardintos grėsmės – sukčiavimas, duomenų vagystės, sekimas internete, žmonių elgesys tampa produktu, įžvelgiama grėsmė ateities kartų natūraliam vystymuisi.

Dirbtinis intelektas ir jo galimybės

Vieningo atsakymo į klausimą, kas yra dirbtinis intelektas (DI), ko gero, nerasime. Tiek mokslininkai, tiek praktikai neprieina vieningos nuomonės dėl dirbtinio intelekto sąvokos reikšmės, todėl egzistuoja daug apibrėžimų. Paprastai tariant, dirbtinis intelektas suvokiamas kaip technologijų sugebėjimas teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti tokias savo sukauptas žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai ir uždaviniai, lanksčiai juos pritaikant. Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių programų ar robotų tuo, kad pats gali apsimokyti ir ateityje atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis jau kitaip, priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų analizės. Pažymėtina ir tai, jog dirbtinio intelekto veiksmų („minčių“) greitis tūkstančius kartų viršija žmogaus veiksmų greitį, pvz. analitinę užduotį, kurią žmogui atlikti prireiktų 36 000 valandų, DI gali atlikti per 2 minutes.

Numatoma, jog šių metų vasario mėnesį ES paskelbs Baltąją knygą apie DI, kai tuo tarpu Kinija ir JAV jau yra pažengusios šioje srityje toli į priekį.

Didieji informacinių technologijų gigantai Google ir Microsoft konferencijoje pristatydamos savuosius DI principus, akcentavo, kad jie skirti užtikrinti, jog DI bus naudojamas išimtinai žmonijos gerovei kurti. Laikas parodys, ar šie principai iš tiesų gyvuos, ar liks deklaratyvūs.

Google nurodo, jog šiandien aktualus ne tik DI pritaikymas kasdieniniame gyvenime, tačiau vis didesnį pagreitį įgyja įrenginių mokymasis (angl. mashine learning) – kai technologiniai įrenginiai nuolat mokosi iš savo surinktų ir turimų duomenų, kad pateiktų vartotojui vis geresnius rezultatus pagal pastarojo nustatytus paieškos parametrus, vietoje to, kad įrenginiai veiktų pagal nustatytąsias taisykles (angl. rule-based codes). Tokie įrenginiai vadinami neuroniniais tinklais (angl. neural nets). Neuroniniai tinklai padeda sprendžiant dviejų rūšių – klasifikavimo ir prognozavimo – uždavinius. Šiuo metu Google naudoja dirbtinį intelektą ir įrenginių mokymąsi visuose savo produktuose – Could, Assistant, Clips, Android, Maps, Search, Home, Gmail, Cardboard, Ads, YouTube, Translate, Photos, Drive, Play, kt. Google yra įsigijusi pažangias duomenų rinkimo ir tvarkymo paslaugas ir produktus kuriančias įmones – Waymo, fitbit, nest, DeepMind, SideWalkLabs, akivaizdu, jog ateityje supirkinės tokias įmones ir toliau, atitinkamai savo rankose didindama duomenų prieinamumo apimtį.

Microsoft taip pat deklaruoja DI panaudojimą žmonijos gerovei, ypač sveikatai, žemės ūkiui. Akcentuota, ir su tuo neįmanoma nesutikti, jog visgi DI panaudojimo rezultatas visada priklauso nuo žmogaus, stovinčio už DI, siekių.

Taigi darytina išvada, kad ES dar tik pakeliui į platesnį DI reguliavimą. Kiekvienos ES valstybės narės valdžios institucijos privalės prisidėti prie esamos DI aplinkos analizės, vertinimo ir reguliavimo.

Belieka tikėtis, jog verslas taip pat neliks abejingas, įsijungs į šį procesą, padėdamas praktiniais patarimais ir pasiūlymais, ir bendromis pajėgomis bus subalansuotas reikalingas reguliavimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo.

Skaityti plačiau

2020-01-13

ĮSIGALIOJĘS PRIVALOMOS MEDIACIJOS REIKALAVIMAS ŠEIMOS BYLOMS – AR VERTA BŪGŠTAUTI?

Giedrė Čitavičiūtė

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas arba Įstatymas) nuostatos, numatančios privalomosios mediacijos taikymą visuose šeimos ginčuose (bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kitose šeimos bylose). Mediacija yra alternatyva teisminiam ginčo sprendimui. Mediacijos metu neutralus kvalifikuotas tarpininkas – mediatorius padeda ginčo šalims rasti taikų jiems geriausią sprendimą. Pažymėtina, jog iki nurodytų pataisų įsigaliojimo praktikuojančių teisininkų bendruomenėje buvo abejojama šio instituto efektyvumu ir tinkamumu sprendžiant santuokos nutraukimo bylas, kuriose viena iš šalių patiria smurtą arba dėl ribotų mediacijos taikymo galimybių – pvz. mediatorius neturi galimybės pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Visgi išsakyta kritika įstatymo pataisoms yra nevisiškai pagrįsta, kadangi Įstatymas numato, jog bet kuri ginčo šalis, nesutinkanti su mediacija, bet kurioje stadijoje turi teisę nutraukti procesą nenurodydama priežasčių ir kreiptis tiesiogiai į teismą, faktiškai nesinaudodama mediacijos institutu.

Pavyzdžiui, vadovaujantis Įstatymo pataisomis, kai santuokos nutraukimą inicijuoja viena šalis visais atvejais, vietoj ieškinio teismui, pirmiausia turi pateikti prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTPT) (prašymo formas galima rasti VGTPT svetainėje adresu – http://vgtpt.lrv.lt/lt/nuorodos/prasymai). VGTPT, gavusi prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia kitai šaliai pranešimą apie gautą prašymą. Priešinga šalis gali per 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti savo atsakymą VGTPT – sutinka ar nesutinka su mediacijos taikymu. Tada galimi trys variantai:

  • Kai priešinga šalis išreiškia valią taikyti mediaciją, VGTPT paskiria mediatorių ir pradedama mediacijos procedūra.
  • Kai priešinga šalis nesutinka su mediacija – VGTPT tarnyba išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo.
  • Jeigu per 15 darbo dienų priešinga šalis neatsako, laikoma, kad šalis, iniciavusi mediaciją, gali kreiptis tiesiai į teismą, nes nebuvo abipusio sutarimo dėl privalomosios mediacijos. Tokiu atveju VGTPT išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo.

Taip pat pastebėtina, kad jeigu šalis, iniciavusi santuokos nutraukimą, iš tiesų nepageidauja šio klausimo spręsti mediacijoje (po to, kai priešinga šalis sutinka taikyti mediaciją), ji gali bet kada pateikti rašytinį pareiškimą dėl pasitraukimo iš mediacijos priešingai šaliai ir mediatoriui. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą dėl mediacijos įvykdymo ir laikoma, kad mediacija pasinaudota tinkamai, su išduota pažyma šalis  jau galėtų pateikti ieškinį teismui įprasta tvarka.

Akcentuotina tai, kad privaloma meditacijos procedūra taikoma tik tais atvejais, kai santuoka nutraukiama pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru susitarimu, privalomosios mediacijos procedūra netaikoma, šalys įprasta tvarka pateikia prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu su pasirašyta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Vienas iš privalomosios mediacijos trūkumų yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – įstatymas expressis verbis nenumato, kokiu būdu šalis, siekianti, kad šeimos byloje būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (pavyzdžiui, įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium, vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, įpareigojimas sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, laikino išlaikymo vaikui ar kitam sutuoktiniui priteisimas ir pan.), turėtų teikti prašymą dėl šių priemonių pritaikymo. Pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik teismas, mediatoriai tokios kompetencijos neturi. Taigi, nesant reguliavimo įstatymo lygmeniu bei teismų praktikos, nėra aiškaus atsakymo, kokiu būdu privalomosios mediacijos procese šaliai pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. VGTPT specialistų nuomone, kai nagrinėjamame ginče dėl šeimos teisinių santykių atsiranda poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalis turėtų kreiptis su atskiru prašymu į teismą, paaiškinant, kad vyksta privalomosios mediacijos procedūra. Žinoma, toks procedūros „dubliavimas“, kai klausimai, kilę iš tų pačių teisinių santykių, sprendžiami ir teisme ir mediacijoje, yra pakankamai sudėtingas šaliai, ypač kai ginčo šalis neturi teisinio išsilavinimo. Apskritai, kol nėra teismų praktikos šiuo klausimu, galima tik spėti, ar tokius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismai tenkins. Tikėtina, jog teismai arba įstatymų leidėjas šį klausimą turėtų išspręsti netolimoje ateityje, nes ginčo šalims, kurios naudojasi privalomąja mediacija aiškumas ir galimybė realiai naudotis visomis procesinėmis teisėmis yra būtini.

Taigi, vadovaujantis galiojančia Mediacijos įstatymo redakcija, akivaizdu, jog drastiškų pokyčių šeimos bylose po 2020 m. sausio 1 d. neįvyko. Įstatymo leidėjas pataisomis siekė padidinti mediacijos instituto naudojimą, sutrumpinti ginčo sprendimo laiką, sumažinti šalių bylinėjimosi kaštus ir palengvinti procesą psichologiškai, tačiau mediacijos savanoriškumo principas net ir privalomosios mediacijos atveju liko galioti. Galima teigti, jog vienintelis reikšmingas pokytis šaliai, neketinančiai naudotis mediacijos institutu, yra tai, jog iki ieškinio padavimo teismui maždaug vieną mėnesį reikės skirti formalios procedūros atlikimui. Mediacijos institutą matome kaip inovatyvų ir šiuolaikišką ginčų sprendimo būdą, tačiau akivaizdu, jog ne kiekvienoje byloje jis gali padėti – mūsų kontoros specialistai kruopščiai įvertinę kiekvieno kliento individualią situaciją bei poreikius, ras ir pasiūlys kliento interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.

Skaityti plačiau

2020-01-06

GAVOTE NEPAGRĮSTĄ VARTOTOJO SKUNDĄ? KOKIOS VERSLININKO TEISĖS?

Airida Bernotaitė

Besibaigiant 2019 metams buvo priimtas teismo sprendimas, vadovaujantis kuriuo apgynėme mūsų kliento teisę į išlaidų, patirtų dėl nepagrįsto vartotojo skundo, atlyginimą.

2018 m. mūsų klientas – paslaugas teikianti įmonė – buvo apskųsta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VVTAT) dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo. Atstovaudami klientą, paruošėme teisinius dokumentus ir tiesiogiai atstovavome VVTAT. Išnagrinėjusi skundą, VVTAT nesutiko su vartotojo pateiktais reikalavimais kompensuoti patirtus nuostolius ir skundą atmetė.

Nors vartotojo skundas buvo atmestas, bet faktiškai įmonė patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant ginčą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Deja, bet Lietuvoje buvo susiformavusi tokia praktika, kad verslininkai visas išlaidas, patirtas dėl nepagrįstų vartotojų skundų VVTAT, dengdavo savo kaštais. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme tiesiogiai įtvirtinta teisė teikti prašymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, atlyginimo, yra skirta išimtinai tik vartotojui. Tačiau tokia teisė minėtame įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta verslininkams tuo atveju, jei vartotojas pateikia nepagrįstą skundą prieš verslininką.

Atsižvelgiant į LR Konstitucijoje įtvirtintą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) lygiateisiškumo principą bei interesų pusiausvyros principą, atstovaudami savo klientą, kreipėmės į teismą reikalaudami atlyginti patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, nagrinėjant nepagrįstą vartotojo skundą ir apgynėme kliento teisėtą interesą. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino mūsų reikalavimą ir pasisakė, jog verslininkui, patyrusiam išlaidas, susijusias su neteisminio sprendimo procedūra, neturėtų būti paneigiama galimybė gauti nuostolių atlyginimą, remiantis bendrosiomis LR civilinio kodekso nuostatomis dėl žalos (nuostolių) atlyginimo esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Vartotojas ir jo advokatai nesutiko su šiuo pirmosios instancijos sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą toliau nuosekliai ir argumentuotai laikėmės savo pozicijos, kad nepagrįsto skundo pateikimas VVTAT kvalifikuotinas kaip atsakovo neteisėti veiksmai dėl kurių mūsų klientas ir patyrė nuostolius. Sutikdamas su mūsų pozicija, apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą. Tokiu būdu teismas pripažino dvi svarbias verslo subjektų teises, ginantis nuo nepagrįstų vartotojų skundų:

  • verslininkas turi teisę turėti advokatą, atstovaujantį jo interesams ginantis nuo nepagrįstų vartotojų skundų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje;
  • verslininkas turi teisę reikalauti iš nesąžiningo vartotojo padengti įmonės patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Skaityti plačiau