Administracinė teisė

Administracinė teisė - viešosios teisės šaka, kurios teisės normos, reglamentuoja viešojo administravimo subjektų statusą, kompetenciją, jų visuomeninius santykius su viešosios bei privatinės teisės subjektais bei jų tarpusavio santykius. Ši teisės šaka apima visuomeninius santykius, kurių specifinė ypatybė yra šalių nelygybė, nes vienas iš šių santykių subjektų turi valdžios įgalinimus.

Skiriama bendroji ir ypatingoji administracinė teisės dalis. Bendroji dalis apima administracinės teisės institutus, kurių vertybinis valdymo pobūdis yra bendras visai sistemai. Tai pavyzdžiui normos, įtvirtinančios bendruosius administracinės teisės principus, administracinį teisinį valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų, piliečių statusą valstybinio valdymo srityje. Ypatingoji dalis  – teisės normos, apimančios specifinę viešojo administravimo sritį (pvz., statybos, sveikatos, aplinkos teisė). Šios normos numato valstybinio valdymo organizavimą ir įgyvendinimą Lietuvos ūkio srityje, socialinėje kultūrinėje srityje, administracinėje politinėje srityje. Dažnai Lietuvos Respublikos pilietis, o dar dažniau į Lietuvą atvykęs užsienietis susidūrę su teisiniais santykiais, kurių vienas iš subjektų turi valdžios įgalinimus, pasimeta ir nežino ką daryti, kaip bendrauti ir kokius (kokiu formatu) dokumentus teiktis valstybės institucijoms. Taigi, jei esate tokiose situacijose, kai turite bendrauti, teikti tam tikrą informaciją, dokumentus atitinkamoms valstybės institucijoms ir nežinote, nuo ko pradėti ir kaip tai padaryti arba pastebite, kad valstybės institucijų pareigūnai nevykdo, netinkamai vykdo savo pareigas priimdami Jums svarbų sprendimą, arba Jums gręsia administracinė atsakomybė ar jau paskirtas administracinės teisės nusižengimas ir Jūs norite apskųsti tokį sprendimą, mūsų kontora pasirengusi Jums padėti.

Mūsų teikiamos paslaugos:

  • Klientų konsultavimas, dokumentų rengimas, atstovavimas įvairiose valstybės ir savivaldos institucijose.
  • Įvairiapusės teisinės pagalbos teikimas kilus administraciniam ginčui: prašymų, skundų dėl neteisėtų valstybės institucijų, tarnautojų ir pareigūnų veiksmų bei neveikimo rengimas, atstovavimas nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka ir teisme.
  •  Konsultavimas ir atstovavimas administracinių teisės nusižengimų bylose.
  • Konsultavimas įvairiais administracinės teisės klausimais.
Pagrindiniai šios srities projektai

Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2021-12-20

Mieli draugai! Nuoširdžiai sveikiname Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga

Mūsų mielos kontoros sveikinimą pamatysite paspaudę aktyvią nuorodą žemiau:

Skaityti plačiau

2021-09-27

PASKUBĖJUS NUTRAUKTI SUTARTĮ DĖL ESMINIO PAŽEIDIMO, GALI TEKTI SKAUDŽIAI FINANSIŠKAI NUKENTĖTI

Melanija Džafarova / Justas Vilys

Pažeistos sutarties nutraukimas nukentėjusiai šaliai gali pasisukti netikėta linkme – atsieiti patirtais dideliais nuostoliais, nes vienašališką sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu pasekmės būna labai skaudžios. Svarbu pastebėti, kad norint teisėtai nutraukti sutartį neužtenka vien konstatuoti, kad Jūsų atžvilgiu buvo pažeista sutartis, bet privalu laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros, kad toks pažeidimas būtų pripažintas esminiu ir galėtų būti pagrindu sutarties nutraukimui.

Neretas atvejis, kai viena iš sutarties šalių, jausdamasi nukentėjusia, padaro klaidų nutraukdama sutartį, kurią pažeidė kontrahentas Teismų praktikoje šis klausimas yra nagrinėtas jau ne pirmą kartą ir vis dar kelia susirūpinimą. Ginant savo pažeistas teises, labai svarbu gebėti tai padaryti taisyklingai, kadangi vietoj to, kad apgintum savo pažeistą teisę, gali tekti skaudžiai antrą kartą nukentėti. Tai yra ir negauti siekiamo sutartinio rezultato ir susimokėti visą pagal sutartį mokėtiną sumą.

Iš mūsų kliento buvo reikalaujama gražinti avansą bei delspinigius priteisti bylinėjimosi išlaidas už numatytos sutartyje įrangos nepateikimą iki sutartyje nustatyto termino. Atstovaudami savo klientą pareiškėme priešieškinį dėl neteisėtai nutrauktos sutarties ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Proceso eigoje pavyko įrodyti, kad užsakovas nebuvo iki galo operatyvus, pažeidė kooperavimosi pareigą ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse numatytos procedūros, pagal kurią sutarties pažeidimas pripažįstamas esminiu.  Teismas ieškinį atmetė, o mūsų kliento priešieškinį tenkino visiškai ir pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigojo realiai vykdyti sutartį, priteisė atlyginimą pagal sutartį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. O esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir ne tik viena šalis negauna iš esmės to ko tikėjosi pagal sutartį, tačiau nutraukiant sutartį laikomasi atitinkamos procedūros – nustatomas papildomas terminas sutarties įvykdymui.

Gindami savo kliento interesus teisme ir priešieškinyje motyvavome, kad sutarties nutraukimas privalo tiksliai atitikti CK 6.217 ir 6.218 straipsnių reikalavimus. Tai yra, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama pirmiausia į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; antra, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Atsakovas šiuo atveju vykdė sutartį akivaizdžiai pažeisdamas nustatytus terminus, tačiau elgėsi sąžiningai, kooperavosi su Ieškovu, norėjo perduoti sutarties rezultatą, tačiau pats Ieškovas sąmoningai jo vengė. Taigi nors Atsakovas ir pažeidė sutartį, tačiau pavyko įrodyti, kad atliktas sutarties pažeidimas negali būti priskiriamas esminių sutarties pažeidimų kategorijai, kadangi Ieškovas nesilaikė teisės aktuose (CK 6.217 ir 6.218 str.) numatytos tvarkos, kuri būtina, siekiant sutarties vykdymo pažeidimą traktuoti kaip esminį.

Taigi darytina išvadą, kad norint teisingai ir teisėtai nutraukti sutartį nepakanka konstatuoti, kad Jūsų atžvilgiu buvo pažeista sutartis, privalu laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros, kad toks pažeidimas būtų laikomas esminiu ir galėtų būti pagrindu sutarties nutraukimui. Vienašališką sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu pasekmės būna labai skaudžios – pats ieškovas (iš esmės nukentėjusi šalis) privalo atlyginti visus nuostolius ir realiai vykdyti sutartį – apmokėti sutarties kainą ir priimti prekes, kurių jam jau visai gali ir nebereikėti.

Panašiose situacijose, gali atsidurti ne vienas žmogus, kuris galbūt galvos, kad neverta kreiptis pagalbos, nes bylinėjimosi išlaidos yra tikrai nemažos, tačiau būtent šis teismo sprendimas yra geras pavyzdys, kad tik kvalifikuotos teisinės pagalbos dėka, net ir iš pirmo žvilgsnio pažeidęs savo sutartinius įsipareigojimus klientas tampa laimėtoju.

Skaityti plačiau

2021-01-14

SVEIKATOS PASAS – MŪSŲ ATEITIS?

Advokatė Monika Misiūnienė

Pasaulis kuria planus, kaip atgaivinti nuo pandemijos nukentėjusius tam tikrus verslo sektorius. Aviakompanijos, stadionai, darbdaviai suinteresuoti kuo greičiau įtraukti žmones į jiems įprastus judėjimo srautus. Panašu, kad išeitis yra – tai sveikatos pasas (angl. „CommonPass“), kuriame bus fiksuojama minimaliai reikalingi sveikatos duomenys apie asmens COVID-19 būseną – padarytų testų rezultatus, vakcinavimą. Ar tai saugu? Ar nebus diskriminuojamos tam tikros visuomenės grupės?

 

COVID-19. Turbūt populiariausias žodis 2021 metais, sukeliantis stresą, nerimą, nežinomybę. Virusas, palietęs visus tiek asmeniškai (bent jau artimųjų ratą), tiek ir verslo pasaulį. Vienos iš labiausiai nukentėjusių verslo sričių – turizmas, transportas, pramogos. Visgi, neveltui gyvename informacijos ir technologijų amžiuje. Vakcina sukurta rekordiškai greitai, informacijos kaita taip pat vyksta be galo operatyviai.

Kas naujo ir pažangaus nusimato netolimoje ateityje? Ypač skatinant turizmo, kelionių oro linijomis ir kitomis transporto rūšimis atsigavimą.

Jau esame girdėję, o kai kas turi įsidiegęs „Korona Stop LT“ mobiliąją programėlę. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Europoje neva plačiai naudojama tokio tipo programėlė fiksuoja galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, bet ne vietą, kurioje yra žmogus.  Telefonas, kuriame įdiegta programėlė, tik nustato, kad jo savininkas tam tikru metu buvo arti kito žmogaus, turinčio šią programėlę ir vėliau per ją savanoriškai pranešusio apie užsikrėtimą COVID-19. Programėlėje tai vadinama „Artumo fiksavimu“.

Deja, Lietuvoje programėlę įsigiedė tik nedidelis procentas gyventojų, taigi, praktiškai ji savo tikslo nepasiekė.

IBM neseniai baigė kurti ir išbandė aplikaciją darbdaviams „Skaitmeninis sveikatos pasas“ (Digital health pass), kurią ketina naudoti ir sporto stadionai. „Norint atgaivinti ekonomiką, išsaugoti tam tikras pramonės šakas, manau, reikia tokio sprendimo“, – sakė Eric‘as Piscini, IBM viceprezidentas, prižiūrėjęs naujos įmonės sveikatos pasų programos kūrimą. Be tokių programų, p. Piscini sakė: „žmonės ribos savo keliones ir pramogas, nes nepasitikės savimi“.

„The Commons Project Foundation“ – viešųjų ir privačių partnerių nepelno siekianti organizacija, kurianti technologijas visuomeniniam naudojimui, pradėjo kurti programinę įrangą, skirtą padėti žmonėms gauti ir naudoti savo medicininius duomenis, dar gerokai prieš pandemijos pradžią. Tačiau šį pavasarį visame pasaulyje įsivyravęs COVID-19 pagreitino darbą.

Commons Project suvienijo jėgas su Pasaulio ekonomikos forumu ir kartu sukūrė produktą, kuris, panašu, bus gerokai populiaresnis nei lietuviška mobilioji aplikacija.

Tai – mobilioji programa „CommonPass“ (lietuviškai – Bendrasis Pasas arba Sveikatos pasas). Siekiama padaryti šią programą patikima, visame pasaulyje suderinama platforma, skirta žmonėms elektroniniu būdu dokumentuoti savo COVID-19 būseną (sveikatos deklaracijas / PGR tyrimus / vakcinacijas), kartu žmogui siekiant patenkinti šalies nustatytus reikalavimus patekti į tą šalį ir apsaugant sveikatos duomenų privatumą. Taigi, pirmasis tikslas – saugios tarptautinės oro kelionės.

„CommonPass“ leidžia asmeniui gauti jam atliktų COVID testų rezultatus ir vakcinacijos įrašus ir sutikti, kad ta informacija būtų naudojama patvirtinant jo COVID būseną, neatskleidžiant jokios kitos pagrindinės asmens sveikatos informacijos. Laboratorinių testų rezultatus ir vakcinacijos įrašus galima pasiekti naudojant esamas sveikatos duomenų sistemas, nacionalinius ar vietinius registrus arba asmeninius skaitmeninius sveikatos įrašus (programėlė „Apple Health“, skirta „iOS“;  programėlė „CommonHealth“, skirta „Android“). „Apple Health“ ir „CommonHealth“ leidžia asmenims saugiai ir privačiai saugoti savo sveikatos įrašus savo išmaniuosiuose telefonuose, visiškai kontroliuojant tokius duomenis.

„CommonPass“ platforma vertina, ar asmens laboratorinių testų rezultatai, ar vakcinacijos įrašai (1) yra gauti iš patikimo šaltinio, ir (2) atitinka šalies, į kurią norima atvykti, sveikatos patikrinimo reikalavimus.

Ši programėlė pateikia paprastą „taip“ / „ne“ atsakymą, ar asmuo atitinka galiojančius patekimo į šalį kriterijus, tačiau pagrindinė informacija apie sveikatą lieka asmens kontrolėje.

„CommonPass“ suteikia galimybę šalims laisvai atnaujinti patekimo į šalį, sveikatos būklės reikalavimus tiek esant pandemijai, tiek ir jai pasibaigus. Be abejo, pačios valstybės turės būti suinteresuotos ir skirti reikalingus resursus nedelsiant atnaujinti šią informaciją, kitaip oro linijų kompanijoms gali kilti sunkumų užtikrinti keleivių srautą į atitinkamą šalį.

Ši programėlė tikėtinai bus daug populiaresnė už visas iki šiol buvusias, kadangi artimiausiu metu didžiosios aviakompanijos, tame tarpe „JetBlue“, „United Airlines“, „Lufthansa“, planuoja ją naudoti kaip sudėtinę teisės įsigyti aviabilietą dalį. „United Airlines“ šią programą jau išbandė spalio mėnesį skrydyje iš Heathrow oro uosto Londone į Newark Liberty tarptautinį oro uostą Nju Džersyje. Programėlei pasiteisinus, kitos aviakomapnijos greičiausiai taipogi paseks šiuo keliu.

„CommonPass“ panaudojimas oro transporte –  tik pradžia siekiant sukurti skaitmeninius „Covid-19“ pažymėjimus, kuriuos netrukus galėtų pritaikyti ir darbdaviai, mokyklos, darželiai, vasaros stovyklos ir pramogų vietos.

Tačiau toks skaitmeninis sveikatos pasas taip pat skatina visuomenės susiskaldymą –  į turinčius sveikatos pasą ir neturinčius jo, ypač jei tam tikrose vietose būtų pradėta reikalauti šio paso kaip įėjimo bilieto. Žmonėms, turintiems ribotą prieigą prie vakcinos ar išmaniųjų įrenginių,  tai gali apsunkinti darbą, keliones ar lankymąsi populiariose vietose.

Skeptikams yra paruoštas atsakymas – jei asmenims, kurie neturi išmaniųjų telefonų, reikia patvirtinti savo sveikatos būklę, jie visada gali pateikti atitinkamus popierinius dokumentus, kaip pvz., popierinę įlaipinimo kortelę oro uostuose.

Pilietinių laisvių ekspertai taip pat perspėja, kad ši technologija gali sukurti invazinę socialinės kontrolės sistemą, panašią į priežiūrą, kurią Kinija taikė pandemijos metu, tik vietoj vyriausybių privatūs subjektai, pavyzdžiui, darbdaviai ir restoranai, nustatys, kas gali ir kas negali naudotis paslaugomis.

Programų kūrėjai teigia rimtai apsvarstę privatumo riziką ir sukūrę savo sistemas, kad padėtų jas sušvelninti.

Pavyzdžiui, „CommonPass“, „IBM“ programos leidžia vartotojams atsisiųsti virusų testų rezultatus ir – netrukus -vakcinacijos įrašus į savo išmaniuosius telefonus. Tada programos gali patikrinti medicininius duomenis ir sugeneruoti unikalius patvirtinimo QR kodus, kuriuos vartotojai gali parodyti oro uostuose ar kitose vietose, kad patvirtintų savo sveikatos būklę. Tačiau tokiuose QR koduose nebus dalijamasi konkrečiomis detalėmis, pavyzdžiui, kur ir kada buvo atliktas testas. QR kodai, pasak kūrėjų, veikia tik kaip tam tikra žalia šviesa, suteikianti vartotojams praėjimo teisę.

Taigi, kyla klausimas, kuris interesas – ekonomikos gaivinimo, visuomenės sveikatos apsaugos ir privatumo apsaugos šiuo atveju yra viršesnis, tačiau neradus balanso, neatgaivinta ekonomika paleis mus visus asmeniškai. Verta pamąstyti, gal visgi viešasis interesas saugoti kitus, tuo pačiu žinant, kad kiti saugo ir mane, turėtų įgyti prioritetą prieš dalinį savo sveikatos duomenų atskleidimą.

 

Remtasi:

https://www.nytimes.com/2020/12/13/technology/coronavirus-vaccine-apps.html?utm_source=ActiveCampaign&utm_medium=email&utm_content=EDPO+weekly+Newsletter&utm_campaign=Newsletter+14+December+-++18+December+2020

https://commonpass.org/

Skaityti plačiau