Naujienos

Mūsų pagrindinis tikslas – teisiškai saugus ir patenkintas klientas.

2019-01-07

Asmeninis testamentas – primiršta, tačiau veiksminga alternatyva oficialiam testamentui

Giedrė Čitavičiūtė.

Ranka surašytas testamentas savo galia prilygsta notariniam, jei laikomasi kelių nesudėtingų reikalavimų.

Nedaugelis žino, kad galima savo valią dėl turto po mirties palikimo surašyti pačiam, namuose ar kitoje patogioje vietoje, nedalyvaujant notarui ir toks dokumentas turės tokią pat teisinę galią kaip ir įprastas oficialus testamentas. Svarbu sudarymo metu žinoti keletą esminių ir privalomų asmeniniams testamentams keliamų reikalavimų bei per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti jį teismui patvirtinimui. Tiesa, asmeninių testamentų patvirtinimo procesas komplikuojasi, dažniausiai dėl to, jog asmeniniai testamentai sudaromi be teisininko konsultacijos – tekste atsiranda klaidų, trūkumų ar netikslumų. Tačiau mūsų kontoros praktika rodo, jog asmeninis testamentas nėra teisinė fikcija – net ir trūkumų turintį namuose surašytą testamentą galima sėkmingai patvirtinti.

 

Įstatymas nustato keletą privalomų reikalavimų šiam dokumentui. Visų pirma, asmeninį testamentą rašyti savo ranka – kompiuteriu parašytas ir atspausdintas asmeninis testamentas negalios. Antra, testatorius turi nurodyti savo vardą ir pavardę, testamento sudarymo datą, vietą, išdėstyti savo valią bei visa tai patvirtinti parašu. Būtina viską išdėstyti konkrečiai – pateikti visą reikiamą informaciją apie paveldėtoją ir palikimo objektus, pvz. jei testatorius turi dvi dukras ir testamente rašo „automobilį palieku dukrai“, toks testamentas neturės teisinės galios. Sudarymo datos ir vietos nenurodymas testamentą daro negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

 

Į mūsų kontorą kreipėsi klientė prašydama parengti pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nors asmeninio testamento patvirtinimo procedūra iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtinga, tačiau mūsų klientės atveju buvo keletas probleminių aspektų:

pirma – asmuo sudaręs testamentą buvo užsienio valstybės pilietis, todėl iškilo klausimas dėl taikytinos teisės,

antra – testamentas buvo sudarytas anglų kalba,

trečia – nebuvo nurodyta sudarymo vieta ir

ketvirta – testamente nebuvo nurodytas paveldėtojos asmens kodas, gimimo data, tik vardas ir pavardė. Kadangi testatorius ir įpėdinė nebuvo giminaičiai, tai galėjo apsunkinti įrodinėjimą, jog būtent pareiškėja yra įpėdinė, nurodyta testamente.

 

Siekiant pašalinti abejones ir kliūtis asmeninio testamento patvirtinimui, buvo atlikta daug kruopštaus darbo rengiant pareiškimą teismui. Visų pirma, buvo analizuojami Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys taikytiną teisę paveldėjimo byloms su užsienio elementu. Nors testatorius buvo užsienio valstybės pilietis, tačiau iki mirties keletą metų gyveno Lietuvoje, dėl to paveldėjimo teisiniams santykiams buvo pasirinkta Lietuvos Respublikos materialinė teisė. Įrodinėdami, testatorius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje faktą, teismui pateikėme testatoriaus mokesčių deklaracijas, Gyventojų registro pažymas, darbo sutartis, autorines sutartis, sąskaitas už suteiktas paslaugas ir kitus testatoriaus gyvenamąją vietą Lietuvoje įrodančius dokumentus. Antra, testamentas buvo sudarytas anglų kalba, tačiau įstatymas numato, jog asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba, todėl šiuo atveju buvo svarbu teismui pateikti patvirtintą dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Trečioji problema buvo sudarymo vietos nenurodymas testamente. Nors pareiškėjai buvo žinoma, jog testamentas sudarytas Vilniuje, tačiau šias aplinkybes įrodyti buvo svarbu ir gana sudėtinga. Testamento sudarymo vieta yra reikšminga ne tik dėl to, kad vietos nenurodymas atskirais atvejais gali reikšti testamento negaliojimą, tačiau nuo sudarymo vietos gali priklausyti ir paveldėjimo teisiniams santykiams taikytina teisė, kas gali nulemti, jog byla apskritai nebus teisminga Lietuvos teismams. Taigi, siekiant įrodyti, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas Lietuvoje, Vilniuje, buvo panaudoti netiesioginiai įrodymai – testatoriaus kelionės lėktuvu bilietai. Kadangi testatorius savo valią dėl turto po mirties likimo užrašė dieną prieš kelionę pas tėvus, skrydis buvo iš Vilniaus oro uosto, todėl suprantama, kad dieną prieš jis tikrai buvo Lietuvoje – tokias aplinkybes patvirtino ir šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose testatorius dalijasi su pareiškėja įspūdžiais apie kelionę. Ketvirta, siekiant užbėgti už akių bet kokioms abejonėms dėl pareiškėjos tapatybės, teismui buvo pateikti įrodymai, jog testatorių ir pareiškėją siejo itin artimas asmeninis ryšys – elektroniniai laiškai, testatoriaus ranka rašyti laiškai, deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias už testatorių pateikdavo pareiškėja – visų rašytinių įrodymų visuma rodė tai, kad įpėdinė ir testatorius itin vienas kitu pasitikėjo ir būtent dėl to testatorius nusprendė visą savo turtą palikti pareiškėjai.

 

Atlikus kruopštų ir sudėtingą darbą rengiant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, procesas teisme ėjosi itin sklandžiai – teismui nekilo jokių abejonių dėl pateikto asmeninio testamento galiojimo ir jo patvirtinimo klausimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Mažiau nei po mėnesio nuo dokumentų atidavimo teismui dienos, klientę galėjome nudžiuginti teigiamu teismo sprendimu.

Skaityti plačiau

2018-04-10

Nuo neteisėto atleidimo apginta dar viena nukentėjusi darbuotoja.

Imituojant struktūrinius pakeitimus neteisėtai atleista darbuotoja apginta nuo darbdavio savivalės – godumas atleidžiant darbuotoją įmonei vietoj 4 kainavo 14 vidutinių darbo užmokesčių.

 

Pakankamai dažna situacija, kai darbdaviui nusprendus mažinti darbuotojų skaičių, darbuotojui pasiūloma nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu nesilaikant įspėjimo termino ir sumokant simbolinę išeitinę kompensaciją arba būti tiesiog atleistam. Darbdaviui užimant dominuojančią padėtį darbo teisiniuose santykiuose yra lengva manipuliuoti teise duoti valdingus nurodymus, reikalauti nebūdingų arba neįmanomų užduočių iš darbuotojo ir už jų nevykdymą skirti drausmines nuobaudas, o galiausiai nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Tokiais atvejais darbuotojas yra labai keblioje padėtyje, nes darbdavys turėdamas teisę organizuoti darbą, gali nustatyti tokias sąlygas, kurių reikia drausminei atsakomybei kilti.

Į mus pagalbos kreipėsi darbuotoja, kuri po 2 metų nepriekaištingo darbo įmonėje, gavo pranešimą apie struktūrinius įmonės pertvarkymus ir naikinamą jos etatą, siūlant jai nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu po dviejų dienų, išmokant dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes buvo nemaloniai nustebinta tiek dėl paties gresiančio atleidimo tiek ir dėl jai siūlomų sąlygų – jai nebuvo duotas terminas naujo darbo paieškoms ir pasiūlyta išeitinė kompensacija buvo dvigubai mažesnė nei priklausė pagal įstatymą.  Pagal tuometinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. 2 d., 130 str. 1 d., 2017 m. kovo mėn. redakcija) Ieškovė turėjo teisę į keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdavys užblokavo darbuotojos prisijungimus prie darbinio elektroninio pašto bei vidinės įmonės darbų sistemos, taip pat pareikalavo per mažiau nei pora valandų grąžinti darbo priemones, pateikti atliktų darbų ataskaitą. Neturėdama galimybės prisijungti prie pagrindinių duomenų sistemų darbuotoja negalėjo pateikti ataskaitos apie einamus darbus, o grąžinti darbo priemones ji neturėjo net teorinių galimybių, nes ji visada dirbo nuotoliniu būdu ir gyveno kitame mieste. Be kita ko, darbdavys visus šiuos nurodymus davė jos atostogų metu ir į asmeninį elektroninį paštą. Darbuotojai už šių nurodymų nevykdymą buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, o vėliau ir atleidimas iš darbo.

Darbdavio atstovai teisme agresyviai gynė savo poziciją, kad darbuotojai paskirtos drausminės nuobaudos už realius darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 1 d. 1 p., 236 str., 2017 m. kovo mėn. redakcija) ir stengėsi įrodyti mūsų klientės kaltę. Atkaklumo ir teisinių argumentų tinkamumo dėka pavyko apginti klientės interesus – ieškinys buvo patenkintas visiškai,  priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos Teismas palaikė mūsų argumentus, jog Ieškovei priteistina kompensacija atliktų prevencinę funkciją darbdaviams, kurie piktnaudžiaudami savo teise atleisti darbuotojus, pažeidinėja įstatymuose nustatytą atleidimo tvarką. Kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik metus, o visas bylinėjimosi laikotarpis Ieškovei buvo skaičiuojamas kaip priverstinė pravaikšta, bendra patenkintų Ieškovės reikalavimų suma viršijo 24 000 Eur.

Džiaugiamės galėję apginti teisėtus darbuotojos interesus!!

Skaityti plačiau

2018-01-20

LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų apžvalga.

Prieš patvirtinant Seimui naująją viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakciją, buvo daug kalbama apie tai, kad šis naujas įstatymas užtikrins daugiau skaidrumo veiešuosiuose pirkimuose. Ar tikrai taip įvyko?

Pagal naujo VPĮ 44 str. 11 dalį, tiekėjai nebedalyvauja, kai susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis (CVP IS) pateiktais pasiūlymais, jų nagrinėjimu, vertinimu, palyginimu, atitinkamai, nebeturi teisės ir gauti su tuo susijusios informacijos, išskyrus, kiek tai numato pats įstatymas. Absoliuti dauguma pirkimų šiuo metu atliekama elektorninėmis priemonėmis (CVP IS).

Įstatymas numato dvi galimybes susipažinti su tam tikra informacija:

1) VPĮ 58 str. 2 dalis – gavęs informaciją apie laimėtoją, dalyvis gali pateikti raštišką pranešimą perkančiajai organizacijai (PO) pateikti tam tikrą informaciją, tačiau tik apie laimėjūsį pasiūlymą.

PO gavusi dalyvio raštišką prašymą (teikiama per CVP IS), per 15 dienų nuo prašymo gavimo (ne nuo išsiuntimo) pateikia dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas tokią informaciją – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminarios sutarties šalių (t.y. visų, su kuriais buvo sudaryta preliminari sutartis) pavadinimus; informaciją apie derybų (jei pirkimas buvo vykdomas derybų būdu) eigą ir pažangą.[1]*

2) VPĮ 20 str. 4 dalis – tiekėjas gali prašyti PO susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. 1*

Yra vienas BET – atskleista bus tik ta informacija, kuri nėra konfidenciali, tai čia vėl ta pati dainelė – jei tiekėjas nenurodė, kad kažkuri dalis yra konfidenciali – bus galima susipažinti ir gauti informaciją, jei nurodė – mes jos nematysime.

Turėta daug vilčių, kad pagaliau naujasis VPĮ išspręs amžiną ginčą – ar prekės gamintojo ir modelio pavadinimas yra konfidenciali informacija ar ne? Deja, to neįvyko.

VPĮ 20 str. 2 dalis nustato, kas negali būti laikoma konfidencialia informacija:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33 ir 58 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) informacija apie tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

Taigi, kaip ir anksčiau, liko nemažai apibrėžtumo – kas gali, o kas negali būti laikoma konfidencialia informacija viešiajame pirkime. VPT ėmėsi iniciatyvos ir išleido konsultaciją šiuo klausimu, tačiau pažymėtina, jog nei VPĮ nei kitas teisės aktas nesuteikia teisės VPT aiškinti VPĮ nuostatų ir kurti naujų taisyklių – tokių, kokių VPĮ nenumato. O savo konsultacijoje VPT būtent tą ir daro. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios konsultacijos neturi teisinės galios, jos nėra privalomos nei perkančiosioms organizacijoms, nei tiekėjams, todėl tiekėjai ir toliau turi teisę pasitelkti kūrybišką teisininką ir pagrįsti savo pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumą. Kartu belieka laukti naujausios teismų praktikos, kuri arba patvirtins, arba paneigs VPT išdėstytus išaiškinimus.

VPĮ 33 str. 2 d. nustato, kad skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo. Čia ir vėlgi galioja konfidencialumo principas – negali būti paskelbta jokia tiekėjo konfidenciali informacija.

Taigi, skaidrumo tikrai nepadaugėjo, o greičiausiai jo net ir sumažėjo – tiekėjai nebegaus informacijos apie pirkime dalyvaujančius kitus dalyvius (pasiūlymų eilė nebesudaroma ir ji neskelbiama), taip pat apie jų pasiūlytas kainas, taigi, gerokai sumažėja konkurencinės rinkos analizės galimybės.

Rekomenduotina sistemiškai teikti prašymus susipažinti su laimėtojo pateiktomis kainomis, atitikimu kvalifikacijai, su informacija apie laimėtojo pašalinimo pagrindų buvimą/nebuvimą, apie laimėtojo pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi. Vienok, apribojimas dėl asmens duomenų apsaugos praktiškai užkerta kelią gauti informaciją apie pasitelkiamus fizinius asmenis.

Naujausia atsakymų į tokius prašymus teikimo praktika rodo, jog tiekėjai sėkmingai naudojasi konfidencialios informacijos apsaugos institutu, o perkančiosios organizacijos nėra linkę atskeisti net ir tos informacijos, kuri pagal VPT konsultacijas neturėtų būti laikoma konfidencialia.

Adv. Monika Misiūnienė

2017 11 14

Vilnius


[1] *PASTABA: akivaizdu, kad terminas pretenzijai teikti jau bus praleistas, nes dabar jis yra 10 dienų tarptautiniams pirkimams ir 5 darbo dienos supaprastintiems pirkimams. O tam, kad būtų galima ginčyti kažkokį PO sprendimą, būtina pateikti pretenziją. Išimtis yra nustatyta dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu – dėl šių klausimų galima kreiptis tiesiai į teismą be išankstinio pretenzijos teikimo. Darytina išvada, kad pagal dabartinį įstatymą perkančiajai organizacijai pretenzijas galima teikti tik dėl procedūrinių, o ne dėl turinio vertinimo pažeidimų.

Skaityti plačiau