VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMAS LIKVIDUOTI BĮ „VILNIAUS FUTBOLO MOKYKLĄ“ – NETEISĖTAS

2020-12-23

Advokatas Justas Vilys

Advokato padėjėja Gabrielė Mockaitytė 

Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas principingą sprendimą administracinėje byloje eI3-2451-541/2020 nubrėžė aiškias gaires kaip vietos savivaldybių tarybos turi priiminėti sprendimus. Procedūriškai nepriekaištingai įformintas sprendimas vis tiek yra neteisėtas jei jį priimant pažeidžiamas net formaliai neįtvirtintas principas – gero administravimo principas.

 

Dar 2019 metų gruodžio mėnesį, prieš pat gražiausias metų šventes, BĮ „Vilniaus futbolo mokykla“ auklėtinių tėveliai kreipėsi į mūsų kontorą pagalbos dėl keisto ir netikėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“. Išanalizavus sprendimą bei jį lydinčius dokumentus, perklausius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžius, įvertinus įtartinas tokio sprendimo priėmimo aplinkybes, kai Vilniaus miesto savivaldybė bandė gudrauti, esą vietoj uždaromos futbolo mokyklos bus steigiama viešoji įstaiga, kuri tęs ilgametes futbolo sporto tradicijas Vilniaus mieste, supratome, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai nemotyvuotas, priimtas skubotai, nepagrįstai, neieškant kitų galimų būdų susidariusiai situacijai ir visiškai neatsižvelgiant į Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinių ir bendruomenės interesus.

Nemenką nuostabą kėlė ir tas faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 29 punktą privalanti įgyvendinti savarankišką funkciją: “kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas”, itin netikėtai ir be rimtesnio pagrindo skubiai atsisako gilias tradicijas turinčios futbolo mokyklos, kurioje yra užaugę legendiniai Lietuvos futbolininkai. Praktiškai į gatvę išstumiami  dėl sąlyginai nedidelių nario mokesčių čia galėję sportuoti ir itin motyvuotai save realizuodavę socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikučiai.

 

Socialiai neteisybė buvo akivaizdžiai juntama, buvo suprantama kam naudingas toks sprendimas – privačioms futbolo mokykloms, kurios ne tik papildė savo gretas dalimi profesionalių sportininkų, kurių tėveliai išgalėjo sumokėti trigubai ar penkiagubai didesnį mokestį už vaikučių sportą, tačiau ir buvo sunaikintas stiprias tradicijas turintis konkurentas, kuris nuolat užimdavo prizines vietas įvairiuose turnyruose.

Nedelsiant sutikome padėti Vilniaus futbolo mokyklos bendruomenei, tačiau užduotis buvo itin sudėtinga. Nors, kaip minėjome, priėmus tokį sprendimą neteisybė buvo „juntama net ore“, tačiau formaliai sprendimas buvo nepriekaištingas – atitiko formos reikalavimus. Vilniaus savivaldybė yra vienintelis steigėjas, todėl, tarsi ir nėra nieko keisto, jei ji vieną dieną nusprendžia uždaryti savo įsteigtą įstaigą.

Išanalizavus situaciją ėmėmės ir kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, bei jo panaikinimo.

Sprendimas buvo skundžiamas iš esmės dviem pagrindiniais aspektais: pirma, kad sprendimas priimtas prieš tai nepasitarus su Mokyklos auklėtinių tėvais ir jų vaikais ir antra, nesuteikus Mokyklos auklėtiniams alternatyvios galimybės ir nesudarius tapačių sąlygų lankyti kitas futbolo mokyklas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai skunde pagrįstai kelia klausimą, ar priimant tokio pobūdžio sprendimą nebuvo pažeisti vaikų ir jų tėvų interesai bei teisėti lūkesčiai.

Teisėjų kolegija sprendime pažymėjo, jog, atsižvelgdama į tai, jog neformalusis mokinių švietimas yra svarbi bendros švietimo sistemos dalis ir į tai, kad turėtų būti užtikrinami geriausi vaiko interesai, Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir nėra teisės aktuose nustatytos imperatyvios pareigos Tarybai konsultuotis su Mokyklos auklėtiniais ir jų tėvais likviduojant neformaliojo ugdymo mokyklą, tačiau tais atvejais, kai tarpusavyje konkuruoja formalusis teisės taikymas ir aiškinimas su vaikų interesų užtikrinimu (kaip ir nagrinėjamu atveju), turėtų būtų teikiamas prioritetas Mokyklos auklėtinių interesų užtikrinimui, derinant tiek Tarybos, tiek Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų pozicijas svarbiais švietimo klausimais. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nors Tarybos pareiga konsultuotis su interesantais nėra expresis verbis įtvirtinta teisės aktuose, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog Tarybos pareiga negali būti kildinama iš bendrųjų arba specialiųjų teisės principų, pvz. nagrinėjamu atveju aktualus gero administravimo principas. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau tekste – VAĮ) gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomas išvestiniu iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų.

Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama minėtame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta nuostata. Pagal gero administravimo principą reikalaujama, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, kuris kartu yra ir socialinę funkciją vykdantis sprendimas, veiktų greitai, tinkamai, nuosekliai. Institucija, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu. Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, jog Taryba, priimdama tokio pobūdžio sprendimą pažeidė ne tik Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų interesus, bet ir vykdydama formaliai viešojo administravimo funkcijas pažeidė gero administravimo principą.

Teismo sprendime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju atvaizduojamas konkretus atvejis, kai Taryba turėjo taikyti tam tikrą išlygą iš jai numatytos imperatyvios teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl Mokyklos likvidavimo ir prieš priimant ginčijamą sprendimą išanalizuoti vaikų ir jų tėvų poreikius, ieškoti alternatyvių sprendimų vaiko teisių užtikrinimui, o ne imtis kraštutinių priemonių Mokyklai likviduoti. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės aktai, nustatantys savivaldybės funkcijas neturėjo būti traktuojami formaliai, tokiu būdu nevertinant faktinių aplinkybių visumos ir pažeidžiant Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų teisėtus lūkesčius. Pabrėžtina, jog neformalusis mokinių švietimas turi didelę įtaką vaiko visapusiškam ugdymui, todėl susidariusi situacija, susijusi su galimu neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumo susiaurinimu turėjo būti atidžiai vertinama, o priimamas sprendimas turėjo būti pagrįstas ir motyvuotas visais aspektais.

Teismas taip pat pasisakė dėl Sprendimo likviduoti Vilniaus futbolo mokyklą motyvų trūkumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog Mokyklos administracija darbines funkcijas atlieka netinkamai, nesudaro pagrindo imtis drastiškiausių priemonių ir Mokyklą likviduoti. Kolegijos vertinimu, tai nėra svarus argumentas, kuriuo remiantis turėtų būti įrodinėjamas Mokyklos likvidavimo būtinumas ar pagrįstumas. Tuo atveju, jeigu iš tikrųjų  administracijos aparato funkcijos atliekamos netinkamai, Tarybos kompetencijoje kitais būdais šią problemą spręsti. Kaip ir teismo posėdžio metu pasiūlė galimą sprendimo variantą pareiškėjų atstovas, t.y. spręsti klausimą dėl Mokyklos administracijos atliekamų funkcijų tinkamumo. Todėl nurodoma likvidavimo priežastis nelaikytina pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktas finansinės būklės ataskaitas ir veiklos rezultatų ataskaitas vertino, jog, nors Vilniaus futbolo mokykla iš tikrųjų vykdė nuostolingą veiklą, tačiau net ir svarstant likviduoti Mokyklą, siekiant galimo teisėto ir racionalaus lėšų panaudojimo, pašalinant neesminius neigiamos įstaigos likvidavimo padarinius, turėjo būti sudaromos realios, o ne deklaratyvios galimybės Mokyklos auklėtiniams lankyti kitas futbolo mokyklas tapačiomis sąlygomis ir priimant sprendimą vadovautis ne tik formaliu teisės aktų taikymu ir aiškinimu, bet ir paraleliai bendradarbiavimo, protingumo, sąžiningumo bei geriausių vaiko interesų užtikrinimo principais. Tačiau Mokyklos steigėja, priimdama sprendimą nesivadovavo geriausių vaiko interesų užtikrinimo aspektu.

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, pritarė pareiškėjų argumentams ir konstatavo, jog Sprendimas dėl Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo yra formalus, priimtas nesilaikant pagrindinių taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik sprendimų priėmimo procesą formaliai reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, jame nenurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Taigi, Teismas konstatavo, jog pareiškėjai pagrįstai tvirtina nesuprantą kuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, todėl darytina išvada, kad Taryba priimdama sprendimą nesilaikė jai VAĮ 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų. Šių aplinkybių konstatavimas (kad pareiškėjai nesuprato sprendimo priėmimo motyvų) leido teisėjų kolegijai konstatuoti, jog padaryti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie paneigia priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjų skundas patenkinamas, panaikinant Tarybos sprendimą.

 

Buvo neįtikėtinai džiugu pranešti šią gerą naujieną jauniesiems Vilniaus futbolininkams ir jų tėveliams. Džiugu, kad Lietuvos Respublikos teisingumo sistema iš tikrųjų gina ne formalų teisėtumą, tačiau apgina teisingą bendruomenės ir visuomenės interesą. Didžiulė pagarba ir principingoms teisėjoms, tai yra teismo kolegijai, kuri susidėjo iš Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), deja lieka klausimas, kaip Vilniaus miesto savivaldybės taryba toliau išspręs šį klausimą? Ar užtikrins Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinių neformalųjį ugdymą, ar pasiūlys ir užtikrins alternatyvias sąlygas toms, kurias vaikai turėjo Vilniaus futbolo mokykloje, o galbūt priims adekvatų sprendimą tęsti BĮ Vilniaus futbolo mokyklos veiklą, išsprendę joje buvusias problemas? Be to kai bus atlyginta skriauda vaikučiams ir socialiai sunkiau besiverčiančioms šeimos, kurių atžalos dėl priimto, dabar jau neteisėtu pripažinto, sprendimo nebegalėjo užsiimti sportu, kuris buvo ne tik jų mylimas užsiėmimas, tačiau ir mažino socialinę atskirtį, leido pakilti iš socialinės rizikos zonos, propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir turėti svajonę, kuri, deja neatsakingų savivaldybės tarnautojų rankomis buvo grubiai nubraukta.