Kiekvienas asmuo galės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų teisių ir laisvių

Dr. Agnė Juškevičiūtė – Vilienė.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai bei privatūs juridiniai asmenys įgis teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (toliau – ir KT).

Pagal šiuo metu galiojančias Konstitucijos teisės normas, kreiptis į KT gali tik visas Seimas (in corpore) arba parlamentarų grupė, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Tuo tarpu privatiems asmenims tokia teisė nebuvo suteikta. 2019 m. kovo 21 d. Seimui antrą kartą balsavus ir pritarus Konstitucijos pataisai, įteisinančiai individualų konstitucinį skundą, buvo įteisinta konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme.

Kas yra individualus konstitucinis skundas?

Asmuo pagrindines teises teisinėmis priemonėmis gali ginti šiais būdais:

  • pirma, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytais pagrindais pateikiant ieškinius, prašymus, skundus į bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismus;
  • antra, papildomomis specialiomis teismo proceso formomis, skirtomis kai kurių ar visų Konstitucijoje įtvirtintų teisių apsaugai[1].

Individualus konstitucinis skundas yra papildoma speciali teisminė asmens konstitucinių laisvių gynimo priemonė, kai asmuo į Konstitucinį Teismą kreipiasi pateikdamas konstitucinį skundą siekdamas apginti pažeistas savo konstitucines teises ir laisves.

Kodėl reikalingas individualus konstitucinis skundas?

Šiuo metu Lietuvoje pagrindinis asmens teisių ir laisvių gynėjas yra ordinariniai (bendrosios ar specialiosios kompetencijos) teismai, per kuriuos galima netiesiogiai kreiptis į KT. Tačiau praktika rodo, kad asmens netiesioginis kreipimasis į konstitucinės justicijos instituciją nėra pakankama priemonė užtikrinant pažeistas asmens teises. Esamo teisinio mechanizmo efektyvumas per daug priklauso nuo teisėjų gebėjimo ir geranoriškumo kreiptis į KT. Tokią situaciją rodo praktinis pavyzdys: pareiškėjas (užsienio valstybės pilietis) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl atsakovo (Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza. Pareiškėjas, matydamas, kad Lietuvos Respublikos aktai jį diskriminuoja kaip užsienio valstybės ūkio subjektą ir pažeidžia jo verslo laisvę, pateikė teismui motyvuotą 7 puslapių prašymą, kuriame argumentuotai buvo prašomą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų, prašymo netenkino, o savo atsisakymą kreiptis į KT, motyvavo vieninteliu sakiniu: „nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių dėl Įstatymo aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas“[2].

Individualus konstitucinis skundas, kaip viena iš asmens teisių ir laisvių gynimo priemonių, nėra naujovė užsienio valstybių teisės sistemose. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Lietuva liko viena iš keturių Europos valstybių, kur individualaus konstitucinio skundo nėra.

Kada galima teikti individualų konstitucinį skundą?

Asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis, t.y. asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir laisves, turės pereiti per visas teismų pakopas (pirmąją instanciją, apeliaciją, kasaciją) ir tik tada galės pateikti skundą KT.

Kitas svarbus terminas yra tas, kad asmuo galės pateikti individualų kasacinį skundą tik per teisės aktuose nustatytą terminą. Kol kas nėra tiksliai nustatytas šio skundo padavimo terminas, tačiau iki šių metų rugsėjo 1 d. bus pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymas ir kiti lydintieji teisės aktai, kuriuose ir bus aiškiai nustatytas skundo padavimo terminas. Paminėtina, kad štai Lenkijoje nustatytas 3 mėnesių padavimo terminas po paskutinės instancijos, sprendusios bylą, galutinio sprendimo (Lenkijos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 46 str. 1 d.). Vadovaujantis LR Seimo patvirtinta individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija[3] panašus terminas turėtų būti nustatytas ir Lietuvoje.

Individualaus konstitucinio skundo teisinės pasekmės.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs individualų konstitucinį skundą, priima sprendimą, ar atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kuris buvo pritaikytas nagrinėjant asmens bylą ir kurio pagrindu buvo priimti teismų sprendimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar ne. Jei atitinkamas teisės aktas ar jo dalis yra pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai, tai atsiranda pagrindas atnaujinti teismų procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.

Kas gali surašyti individualų konstitucinį skundą?

Vadovaujantis LR Seimo patvirtinta individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija skundą galės surašyti tik advokatai (arba jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, skundą surašyti gali jis pats). Advokatas skunde turės nurodyti tiksliai teisės aktą (jo dalį), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves; konkrečią pažeistą konstitucinę teisę ir laisvę ir jos pažeidimo pobūdį; aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, pagrindžiančios skundą.

Užsienio valstybių, kuriose veikia individualaus skundo mechanizmas, praktika rodo, kad tik maža dalis individualių konstitucinių skundų yra priimama ir nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tokia situaciją lemią tai, kad šiame teisme yra vykdoma griežta skundų atranka. Skundų nepriėmimo viena iš pagrindinių priežasčių yra netinkamas, neargumentuotas skundo surašymas.

Mūsų kontoroje dirba konstitucinės teisės specialistai, turintys nacionalinės ir tarptautinės praktikos konstituciniuose teismuose, ir galintys Jus pakonsultuoti konstitucinės teisės klausimais bei kokybiškai parengti argumentuotą, naujausią KT doktriną atitinkantį individualų konstitucinį skundą ir jį pateikti Konstituciniam Teismui, kas užtikrins Jūsų pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą aukščiausiu mastu.

[1] BIELIŪNIENĖ, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Vilnius, Justitia, 2014, p. 47.

[2] 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. Ei-568-426/2019.

[3] 2007 m. liepos 4 d. LR Seimo nutarimas Nr. X-1264 „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“, Žin., 2007, Nr. 77-3061.

Naujienos