Kas yra vaiko tėvas? – sunkus klausimas teismams. Socialinė tėvystė – teisinis institutas, kurį Lietuvos teismai taiko drąsiai.

Advokatas, vadovaujantis partneris Justas Vilys

Daugelio lietuvių sąmonėje yra savaime suprantamas dalykas, jog vaiko tėvu yra tas ir tik tas vyras, kuris dalyvavo pradedant naują gyvybę. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas suformavo socialinės tėvystės doktriną, kurios esmė – biologinė tėvystė nėra absoliutus pagrindas vadinti save vaiko tėvu.

            Iš pradžių gali pasirodyti, kad tėvystės nustatymo ar nuginčijimo bylose absoliutus įrodymas yra DNR testas, kuris 99,99% tikimybe atsako į klausimą kas yra biologinis naujagimio tėvas. Įdomu tai, kad teisinėmis priemonėmis galima išvengti teismo įpareigojimo atlikti DNR testą, o net ir atliktas ir akivaizdų atsakymą rodantis DNR testas dar nėra absoliutus įrodymas, lemiantis bylos baigtį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-92-706/2016 konstatavo, kad: “ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Tėvystei, pripažintai pareiškimu (aut. komentaras. tai yra, kai kitas asmuo teigia esąs tėvas ir jis įrašomas į vaiko gimimo liudijimą), nuginčyti vien ekspertizės nepakanka“.

Taigi tokio pobūdžio tėvystės nustatymo bylose atsisakymas (tėvo ar vaiko) atlikti DNR testą, kaip beje, ir teigiamas DNR testo atsakymas vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių tėvystę, tačiau šiose bylose teismai svarbesnėmis vertino tokias aplinkybes kaip:

• vaiko ir gimimo liudijime įrašyto asmens santykiai, emocinis ryšys;
• vaiko ir biologinio tėvo santykiai ir jų trukmė;
• biologinio tėvo elgesys;
• biologinio tėvo požiūris į tėvystę ir dalyvavimą vaiko auklėjime, tėvų valdžios įgyvendinimas.

Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei nustatant tėvystę buvo paskirta ekspertizė, kai vaiko motina ir šiuo metu kartu su ja ir su vaiku (kurio biologinę kilmę siekiama nustatyt) gyvenantis vyras turi pasidaryti DNR testą, tai šių asmenų atsisakymas darytis šį testą, negali būti traktuojamas neigiamai atsisakiusio asmens atžvilgiu ir negali sukelti neigiamų pasekmių vaiko motinai. Tai reiškia, kad teismas leidžia asmenims atsisakyti darytis DNR testą, o su motina ir vaiku kartu gyvenančiam vyrui, kuris nors atsisakė darytis DNR testą, galioja teisinė prezumpcija, kad jis yra vaiko tėvas.

Tėvystės nuginčijimo bylose, teismas įvertinęs visas svarbias aplinkybes priima sprendimą vadovaudamasis geriausias vaiko interesais. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra būtent paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Kaip konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (2014 m. vasario 18 d. byloje A. L. prieš Lenkiją, Peticijos numeris Nr.28609/08) „vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali nusverti tėvų interesus“. Svarbiausiu kriterijumi tokio pobūdžio bylose laikomas siekis išsaugoti vaiko ir socialinio tėvo ryšį (kuris ne retai trunka keletą metų), šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Nors pats vaikas daugeliu atvejų jokia forma neišreiškia savo pozicijos, teismui tenka didžiulė atsakomybė nustatyti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, tai yra sprendimas priimamas ypač jautriu klausimu – ką vaikas matys ir vadins tėvu mažiausiai iki pilnametystės. Tokio pobūdžio sprendimai socialiai yra ypatingai sudėtingi, nes, galima sakyti, iš karto nulemia net trijų žmonių visą likusį gyvenimą:

• Biologinis tėvas – netenka teisės vadinti savęs tėvu, matytis su savo vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
• Socialiniam tėvui – suformuojamas teisinis ryšys su giminystės ryšiais nesusijusiu vaiku, socialinis tėvas prisiima auklėjimo ir išlaikymo pareigą, įgyja teisę dalyvauti ugdyme, atsiranda visos su paveldėjimu susijusios pasekmės.
• Vaikui – jam to nežinant apribojama jo teisė žinoti kokia yra tikroji jo kilmė, kas yra jo biologinis tėvas.

Teismas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti ir riziką, kad socialinis tėvas, neišvengiamai artimai bendrauja su vaiko biologine motina ir tai didele dalimi nulemia jo siekį tapti ir socialiniu tėvu. Santykiams su vaiko motina pablogėjus (deja, Lietuvoje skyrybų kasmet fiksuojama beveik 50% lyginant su santuokų skaičiumi), natūralu, kad ir santykiai su vaiku taip pat pablogėja, dėl ko vaikas patiria didžiulę skriaudą.  Taigi atmetant biologinio tėvo teisę pripažinti jį vaiko tėvu, kyla didelė rizika sužaloti savo nuomonės neišreiškusio vaiko gyvenimą.

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė nuostata: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima teisę į tapatybę ir asmenybės raidą. Asmens tapatybės duomenys ir interesas „gauti informaciją, reikalingą asmeniui norint sužinoti tiesą apie svarbias savo tapatybės dalis, kaip antai savo tėvų tapatybę“, laikomi svarbiais žmogaus asmeninei raidai. Gimimas ir gimimo aplinkybės yra vaiko privataus gyvenimo dalis. „Informacija apie itin asmeniškus asmens vaikystės, raidos ir istorijos aspektus“ gali būti „pagrindinis informacijos apie asmens praeitį ir asmenybės formavimosi metus šaltinis“, taigi, kai vaikas negali gauti tokios informacijos, tai prieštarauja Konvencijos 8 straipsniui.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų sunkiai įmanoma jog tėvui, norinčiam realizuoti ne tik savo teisę būti tėvu, bet ir siekiančiam vykdyti pareigą – auklėti savo vaikus – teismas gali atsakyti, jog jo vaiką auklės ne jis (biologinis tėvas), o kitas asmuo, kuris faktiškai gyvena su vaiku ir yra įrašytas vaiko gimimo liudijime. Šiuo atveju susiduria kelių asmenų svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos – tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Kadangi šių interesų pusiausvyrą nustato teismas, ypatingą reikšmę turi ir tai kaip profesionaliai ir įtikinamai bus pateikta teismo vertinimui šalies pozicija. Todėl tokio pobūdžio bylose labai svarbu, kad kiekvienas šalies poziciją atliepiantis procesinis dokumentas ir net gi šalies atstovo pasisakymas teismo posėdyje būtų kruopščiai apgalvotas ir nepriekaištingai paruoštas.

Turite teisinių klausimų? Susisiekite su advokatų kontora „VILYS, MEŠKYS ir Partneriai“ el. paštu: info@vilys.lt