Asmeninis testamentas – primiršta, tačiau veiksminga alternatyva oficialiam testamentui

2019-01-07

Giedrė Čitavičiūtė.

Ranka surašytas testamentas savo galia prilygsta notariniam, jei laikomasi kelių nesudėtingų reikalavimų.

Nedaugelis žino, kad galima savo valią dėl turto po mirties palikimo surašyti pačiam, namuose ar kitoje patogioje vietoje, nedalyvaujant notarui ir toks dokumentas turės tokią pat teisinę galią kaip ir įprastas oficialus testamentas. Svarbu sudarymo metu žinoti keletą esminių ir privalomų asmeniniams testamentams keliamų reikalavimų bei per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti jį teismui patvirtinimui. Tiesa, asmeninių testamentų patvirtinimo procesas komplikuojasi, dažniausiai dėl to, jog asmeniniai testamentai sudaromi be teisininko konsultacijos – tekste atsiranda klaidų, trūkumų ar netikslumų. Tačiau mūsų kontoros praktika rodo, jog asmeninis testamentas nėra teisinė fikcija – net ir trūkumų turintį namuose surašytą testamentą galima sėkmingai patvirtinti.

 

Įstatymas nustato keletą privalomų reikalavimų šiam dokumentui. Visų pirma, asmeninį testamentą rašyti savo ranka – kompiuteriu parašytas ir atspausdintas asmeninis testamentas negalios. Antra, testatorius turi nurodyti savo vardą ir pavardę, testamento sudarymo datą, vietą, išdėstyti savo valią bei visa tai patvirtinti parašu. Būtina viską išdėstyti konkrečiai – pateikti visą reikiamą informaciją apie paveldėtoją ir palikimo objektus, pvz. jei testatorius turi dvi dukras ir testamente rašo „automobilį palieku dukrai“, toks testamentas neturės teisinės galios. Sudarymo datos ir vietos nenurodymas testamentą daro negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

 

Į mūsų kontorą kreipėsi klientė prašydama parengti pareiškimą teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nors asmeninio testamento patvirtinimo procedūra iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtinga, tačiau mūsų klientės atveju buvo keletas probleminių aspektų:

pirma – asmuo sudaręs testamentą buvo užsienio valstybės pilietis, todėl iškilo klausimas dėl taikytinos teisės,

antra – testamentas buvo sudarytas anglų kalba,

trečia – nebuvo nurodyta sudarymo vieta ir

ketvirta – testamente nebuvo nurodytas paveldėtojos asmens kodas, gimimo data, tik vardas ir pavardė. Kadangi testatorius ir įpėdinė nebuvo giminaičiai, tai galėjo apsunkinti įrodinėjimą, jog būtent pareiškėja yra įpėdinė, nurodyta testamente.

 

Siekiant pašalinti abejones ir kliūtis asmeninio testamento patvirtinimui, buvo atlikta daug kruopštaus darbo rengiant pareiškimą teismui. Visų pirma, buvo analizuojami Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys taikytiną teisę paveldėjimo byloms su užsienio elementu. Nors testatorius buvo užsienio valstybės pilietis, tačiau iki mirties keletą metų gyveno Lietuvoje, dėl to paveldėjimo teisiniams santykiams buvo pasirinkta Lietuvos Respublikos materialinė teisė. Įrodinėdami, testatorius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje faktą, teismui pateikėme testatoriaus mokesčių deklaracijas, Gyventojų registro pažymas, darbo sutartis, autorines sutartis, sąskaitas už suteiktas paslaugas ir kitus testatoriaus gyvenamąją vietą Lietuvoje įrodančius dokumentus. Antra, testamentas buvo sudarytas anglų kalba, tačiau įstatymas numato, jog asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba, todėl šiuo atveju buvo svarbu teismui pateikti patvirtintą dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Trečioji problema buvo sudarymo vietos nenurodymas testamente. Nors pareiškėjai buvo žinoma, jog testamentas sudarytas Vilniuje, tačiau šias aplinkybes įrodyti buvo svarbu ir gana sudėtinga. Testamento sudarymo vieta yra reikšminga ne tik dėl to, kad vietos nenurodymas atskirais atvejais gali reikšti testamento negaliojimą, tačiau nuo sudarymo vietos gali priklausyti ir paveldėjimo teisiniams santykiams taikytina teisė, kas gali nulemti, jog byla apskritai nebus teisminga Lietuvos teismams. Taigi, siekiant įrodyti, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas Lietuvoje, Vilniuje, buvo panaudoti netiesioginiai įrodymai – testatoriaus kelionės lėktuvu bilietai. Kadangi testatorius savo valią dėl turto po mirties likimo užrašė dieną prieš kelionę pas tėvus, skrydis buvo iš Vilniaus oro uosto, todėl suprantama, kad dieną prieš jis tikrai buvo Lietuvoje – tokias aplinkybes patvirtino ir šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose testatorius dalijasi su pareiškėja įspūdžiais apie kelionę. Ketvirta, siekiant užbėgti už akių bet kokioms abejonėms dėl pareiškėjos tapatybės, teismui buvo pateikti įrodymai, jog testatorių ir pareiškėją siejo itin artimas asmeninis ryšys – elektroniniai laiškai, testatoriaus ranka rašyti laiškai, deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias už testatorių pateikdavo pareiškėja – visų rašytinių įrodymų visuma rodė tai, kad įpėdinė ir testatorius itin vienas kitu pasitikėjo ir būtent dėl to testatorius nusprendė visą savo turtą palikti pareiškėjai.

 

Atlikus kruopštų ir sudėtingą darbą rengiant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, procesas teisme ėjosi itin sklandžiai – teismui nekilo jokių abejonių dėl pateikto asmeninio testamento galiojimo ir jo patvirtinimo klausimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Mažiau nei po mėnesio nuo dokumentų atidavimo teismui dienos, klientę galėjome nudžiuginti teigiamu teismo sprendimu.